Didelė karo užbaigimo Ukrainoje kaina

Susitarimas buvo pasirašytas Baltarusijos sostinėje Minske. Kaip rašo „Deutsche Welle“, tai esą yra didelis Ukrainos ir prezidento Volodymyro Zelenskio žingsnis pirmyn, siekiant užbaigti karą Rytų Ukrainoje. Besiruošdami rinkimams, Ukraina ir separatistų lyderiai jau paskelbė kitą savaitę atitrauksiantys pajėgas iš dviejų pozicijų Donecko ir Luhansko regionuose. Pats V.Zelenskis reporteriams Kijeve sakė, kad Ukraina rengs vietos rinkimus šalies rytuose tik tada, kai atgaus savo sienų su Rusija kontrolę.

Ukraina ir separatistų lyderiai sutiko, kad rinkimai būtų laikomi teisėtais tik tuo atveju, jei Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atsiųsti stebėtojai patvirtins, jog jie buvo vykdomi laisvai ir nevaržomai. Prorusiški separatistai siekia gauti specialųjį autonomijos statusą Donbaso regionui Rytų Ukrainoje, dalį kurio jie užgrobė 2014 m. Pasak Maskvos palaikomų separatistų, jei ESBO nuspręs, kad rinkimai buvo vykdomi laikantis tarptautinių normų, Donbaso regionui turi būti suteiktas ilgalaikis specialusis statusas pagal vadinamąją „Štainmejerio formulę“.

Tikimasi, kad susitarimas dėl vietos rinkimų leis surengti Normandijos formato viršūnių susitikimą, kuriame dalyvautų V.Zelenskis, Vladimiras Putinas, Angela Merkel ir Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Anksčiau Rusija atsisakė dalyvauti viršūnių susitikime, nebent Ukraina sutiktų surengti vietos rinkimus Donbase.

Ukrainos žiniasklaida jau skelbia apie šimtus Ukrainos nacionalistų, protestuojančių Kijevo Maidano aikštėje prieš susitarimą su prorusiškais separatistais.

B.Džonsonas laikosi savo - „Brexit“ be sutarties

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas (Boris Johnson) ketina spalio 31 dieną be sutarties išvesti savo šalį iš ES, jei derybos su Briuseliu dėl jo naujausių „Brexit“ pasiūlymų nesibaigs nauju susitarimu.

Tai jis pareiškė vakar savo kalboje torių partijos suvažiavime Mančesteryje. „Mes spalio 31-ąją išstosime iš ES, kas benutiktų“, - sakė vyriausybės vadovas. „Mes su savo ES draugais sieksime susitarimo, tačiau, kas benutiktų, privalome spalio pabaigoje išstoti“, - kalbėjo B.Džonsonas. Praėjus pusketvirtų metų po referendumo britai, anot jo, jaučiasi taip, „lyg būtų laikomi kvailais“.

Naujausi „Brexit“ planai vakar turėjo būti perduoti Briuseliui. „The Telegraph“ duomenimis, B.Džonsonas reikalauja iš ES plačių nuolaidų Airijos klausimu. Jis nori pasiekti, kad iš išstojimo sutarties būtų išbraukta „backstop“ vadinama garantija dėl atviros sienos tarp Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos.

Šiuo metu Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje kontrolė nevykdoma. ES ir Airija nori, kad taip liktų ir po „Brexit“. Priešingu atveju baiminamasi Šiaurės Airijos konflikto atsinaujinimo. B.Džonsono planai numato muitų kontrolės įvedimą - nors ir ne prie pat sienos.

M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitiko, saugumo politikos eksperto Igno STANKOVIČIAUS komentaras:

Iki šiol visą laiką V.Zelenskis sakė, kad kažkaip reikia iš aklavietės išeiti, tačiau nuolat buvo akcentuojama sąlyga: rusų kariuomenė turi pasitraukti ir turi būti atkurta sienų kontrolė. Pagal šią formulę ir buvo tariamasi, tad jeigu dabar rinkimai bus vykdomi, nepaisant sienų kontrolės bei rusų kariuomenės buvimo, vadinasi, bus galima sakyti, jog patyręs humoristas nesusitvarko su savo prezidentinėmis pareigomis...Tačiau manau, mes toli gražu ne viską žinome ir reikia tikėtis, kad V.Zelenskis ras kompromisą, nepažeidžiant nacionalinių interesų.

O rasti išeitį ten yra nepaprastai sunku. Be kompromiso nieko nepadarysi. Spėju, kad šiam klausimui buvo skirti ir visi V.Zelenskio vojažai į užsienį, gausūs susitikimai su Vakarų šalių vadovais. Tačiau tie vadovai savaip supranta Rusijos problemą. Aš puikiai prisimenu analogą, kai griuvo Tarybų Sąjunga ir mes dar prieš pučą pradėjome važinėti į laisvąjį pasaulį. Prieš 1990 m.

Kalėdas vykome Švediją ir švedai mus įtikinėjo: na ką jūs darote? Pakentėkite, nes jūs pridarysite bėdų visam pasauliui... Jeigu sugrius Tarybų Sąjunga, bus katastrofa ir t.t. Jie mus įtikinėjo, kad kažkuo padės, bet turime nekelti bangų, nes sugriauti TSRS esą yra labai pavojinga... Nors dabar sakoma, kad Vakarų vadovai „praregėjo“, bet manau, kad ir dabar jie V.Zelenskiui apie Rusiją aiškina panašiai - reikia elgtis racionaliai, nes yra prekyba, biznio reikalai, dujų vamzdžiai į Europą... Tai sudaro daug sunkesnę situaciją Ukrainai, nes uždavinys yra velniškai sunkus.

Į kokį kompromisą galima eiti, nepažeidžiant Ukrainos nacionalinių interesų? Neįmanoma atsakyti kategoriškai. Kita vertus, okupuotuose kraštuose žmonės yra labai prorusiški. Savo metu man teko važinėti į Ukrainą ir kalbėtis su jų saugumo vadais. Tuo metu toje teritorijoje buvo politika, panaši į A.Lukašenkos: Maskvai Donbaso ir Krymo veikėjai aiškino, kad jeigu mums nepadėsite, tai mesimės į Kijevo glėbį, o Ukrainos valdžią jie gąsdino, kad mesis į Rusijos glėbį... Tie žmonės paskui pakėlė ginklą ir iki šiol neaišku, kiek ten paplitusios antiukrainietiškos nuotaikos, nes nėra jokių sąlygų tam nustatyti. Net jeigu ukrainiečiams pavyktų išvesti Rusijos kariuomenę ir pradėti kontroliuoti sienas, vis viena liktų didelis pūlinys, kurį kaimynas visada galėtų suaktyvinti, kai jam tai bus naudinga. Aš asmeniškai nesikabinčiau už teritorijos, kurioje yra tiksinti bomba ir kurią visada Maskva gali susprogdinti. Arba tuomet reikia naudoti jėgą ir būti apkaltintam, kad esi tironas, nes jėgą naudoji prieš formaliai savo piliečius...