NATO ir aljanso narei Turkijai nepavyko susitarti dėl kontroversiško S-400 raketinių sistemų pirkinio iš Rusijos, ketvirtadienį teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Turkijai nusipirkus oro gynybos sistemų iš Rusijos, NATO sąjungininkės smarkiai sunerimo, o JAV Ankarai už tai gali pritaikyti sankcijų. JAV teigimu, jei rusiškos S-400 sistemos bus naudojamos kartu su Vakarų technika, ypač naujaisiais F-35 naikintuvais, kyla rizika, kad nutekės informacija apie tokios technikos operacinius ir techninius pajėgumus.
„Kol kas šiuo klausimu nepavyko prieiti jokio sprendimo“, – Pasaulio ekonomikos forume sakė J. Stoltenbergas, dalyvavęs bendroje diskusijoje su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu, kuris intensyviai gynė S-400 sistemų sandorį su Rusiją.
„Turime patys savęs paklausti – ar mums reikia šių sistemų? Taip, kadangi aplink yra daug grėsmių. Ar galėjome jų gauti iš NATO sąjungininkių? Ne, turėjome pirkti, – teigė M. Cavusoglu. – Nemanome, kad (šios sistemos) yra nesuderinamos su (NATO sistemomis). Tai – gynybos sistema, NATO sąjungininkėms ji nekels jokios grėsmės“.
Turkijos užsienio reikalų ministras tvirtino, kad Ankara šiam klausimui išspręsti steigia „darbo grupę“, kuriai vadovaus NATO.
J. Stoltenbergas tai patvirtino ir pabrėžė, kad blokas „turėtų įsisąmoninti Turkijos, kaip NATO sąjungininkės, svarbą.
Turkija prie NATO prisijungė 1952 m., Vakarams siekiant apsaugoti Ankarą nuo Maskvos įtakos Šaltojo karo laikotarpiu. Vis dėlto, Ankaros pirkinys iš Rusijos žymi tam tikrą bloko istorijos posūkį.