Kas kelia grėsmę NATO ateičiai?

„Turkijos sprendimas įsigyti modernios Rusijos karinės technikos, tokios kaip S-400, sudaro mums labai didelių keblumų... Tikiuosi, kad mums pavyks sureguliuoti šią situaciją“, - sakė D.Trampas.

Pats R.T.Erdoganas anksčiau sakė ketinąs su D.Trampu kalbėti apie oro gynybos sistemas S-400, raketų kompleksus „Patriot“ ir naikintuvus F-35. Anot Turkijos lyderio, Ankara pasirengusi apsvarstyti pasiūlymą dėl „Patriot“ tiekimo, jeigu „sąlygos bus tinkamos“.

Turkija jau įsigijo iš Rusijos keturis zenitinių raketų kompleksų S-400 divizionus. Šio sandorio vertė - 2,5 mlrd. dolerių.

Minėtame susitikime Turkijos prezidentas pasipiktino neseniai išsakytais Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) žodžiais, esą NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“, ir pavadino juos nepriimtinais.

Praeitą savaitę duotame interviu E.Makronas pareiškė, kad Europai ir Jungtinėms Valstijoms trūksta bendradarbiavimo ir sukritikavo NATO narės Turkijos karinę operaciją Sirijoje, pradėtą nepasitarus su Aljanso sąjungininkais. „Nėra jokio bendradarbiavimo ar strateginio sprendimų priėmimo tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkų“, - sakė E.Makronas. „Turime nekoordinuotą NATO sąjungininkės Turkijos agresijos aktą teritorijoje, kur ant kortos pastatyti mūsų interesai“, - pridūrė jis.

Interviu E.Makronas klausė, ką 5-ajame NATO sutarties straipsnyje įtvirtintas kolektyvinės gynybos įsipareigojimas gali reikšti ateityje. Prancūzijos lyderis taip pat pareiškė, kad, nors Turkijos pašalinimas iš Aljanso „neatitinka mūsų interesų“, valstybės narės esą turėtų „persvarstyti, kas gi yra NATO“.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Tikrai, po minėto susitikimo atsirado gana įdomių dalykų... Pavyzdžiui, rusai dabar įsivaizduoja, kad atsirado naujas susitarimas tarp amerikiečių ir turkų, dėl ko turkai gali stabdyti antrosios S-400 kompleksų partijos įsigijimą ir reikalauti, jog Turkijoje atsirastų šių kompleksų surinkimas bei technologinė dokumentacija. O tai faktiškai reiškia, kad rusai tiesiogiai į NATO rankas atiduoda savo unikaliąsias technologijas. Toks įvykių kontekstas šiandien Rusijoje yra suvokiamas kaip peilis į nugarą.

Kitas ne mažiau svarbus klausimas - Sirija. Šiandien situacija ten tokia: turkai sprendžia Sirijoje savo problemas su kurdais, amerikiečiai ir toliau išsaugo savo pozicijas naftinguose rajonuose, akivaizdu, jog jų kontingentas bus tik išplėstas, o rusai sėdi ant kruvino smėlio ir kasosi pakaušius - kiekvienas gavo tai, ko norėjo... Kitaip sakant, tas žaidimas, bandant panaudoti turkus kaip rusiškųjų interesų gynėjus, matyt, nepavyko.

Nuogąstavimai dėl NATO griūties gali turėti gerokai kitokį pagrindą... Visos tos Emanuelio Makrono šnekos apie NATO „smegenų mirtį“ ir kiti jo bandymai atakuoti seniausią ir geriausiai veikiančią saugumo bei gynybos sistemą šiame kontekste atrodo apgailėtinai. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne be reikalo prasidėjo rusiškos žvalgybos tinklo demaskavimo istorijos visoje Europoje: Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Lenkijoje, netgi Bulgarijoje. Tas išankstinis kalbėjimas apie „NATO griuvimą ir nepajėgumą“, dažniausiai sklindantis iš E.Makrono lūpų, lengvai pritariant Angelai Merkel, yra ne kas kita, o masyvaus rusiško žvalgybos tinklo veiklos rezultatas...

Galima aiškiai atsekti, kad V.Putino vizitas ir pokalbis su E.Makronu stipriai pakeitė pastarojo veikėjo politinį veidą... Tad tai, ką mes matome, yra bandymas daryti įtaką konkrečioms personoms, kurios vėliau ir skleidžia tokius gandus. Jeigu vertintume objektyviai, tai, žinoma, NATO problemų turi.

Tačiau kur kas didesnės problemos negu Turkija yra vadinamieji valstybių vadovai, kurie taip iki šiol ir nesuprato, kas vadovauja valstybėms NATO narėms. Jeigu D.Trampas vis dėlto padarė visą eilę teigiamų žingsnių, t.y. privertė Europos valstybes peržiūrėti nusikalstamai mažus savo gynybos biudžetus ir apleistas gynybos sistemas, tai nei A.Merkel, nei E.Makronas iki šiol nepadarė ničnieko, už ką juos būtų galima pagirti... Vokiečių kalbos apie „adekvačią situaciją su krašto apsaugos finansavimu nuo 2035-ųjų metų“ yra tiesiog juokingos. Prancūzijoje padėtis yra ne ką geresnė. Apie Italiją apskritai nėra ko kalbėti. O visi kiti yra mažiukai...