Lietuva virsta Izraelio provincija

Lietuvos diplomatai eilinį kartą įrodė, kad dirba ne savo valstybei, o užsieniui - po balsavimo dėl Palestinos narystės UNESCO Lietuvos įgaliotas ministras Vašingtone „atsiskaitė“ žydų organizacijoms, pasiųsdamas jiems žinutę, kad Lietuva balsavo „prieš“.

Apžvalgininkas Kęstutis Girnius rašė: „Prabėgus kelioms minutėms po balsavimo Lietuvos įgaliotas ministras Vašingtone Rolandas Kačinskas suskubo pasiųsti žydų organizacijoms trumpą žinutę ir pranešti, kad mūsų valstybė balsavo prieš Palestinos prašymą. Toks elgesys veikiau skatina panieką, o ne pagarbą“.

Pokalbyje „Respublikai“ jis patvirtino, kad tokia informacija buvo paviešinta Izraelio spaudoje.

„Respublikai“ jis teigė, kad jam Lietuvos pozicija dėl Palestinos narystės UNESCO kelia „labai daug abejonių“, nes ne palestiniečiai trukdo taikos procesui, o Izraelis, okupuotose teritorijose statantis gyvenvietes.

„Respublika“ dėl Lietuvos diplomato R.Kačinsko elgesio siuntinėjant žinutes žydų organizacijoms uždavė klausimą Užsienio reikalų ministerijai (URM), ar toks diplomato elgesys reiškia, kad Lietuva klauso Izraelio nurodymų ir tokiu būdu atsiskaito už nuveiktą darbą?

Gautas atsakymas iš URM nebuvo netikėtas: „Rolandas Kačinskas efektyviai vykdo informacinę veiklą, informuodamas suinteresuotas JAV institucijas ir organizacijas apie Lietuvos poziciją svarbiais užsienio politikos klausimais“.

Lietuvos URM pakomentavo savo poziciją ir dėl Palestinos narystės: „Palestinos statuso tarptautinėse organizacijose klausimu Lietuva nuosekliai siekia ir sieks vieningos ES pozicijos. Šįkart jos nepavykus pasiekti, kartu su ES narėmis Vokietija, Švedija, Čekija ir Nyderlandais išsakėme nacionalinę poziciją“.

Ministerija teigia, kad Palestinos siekis tapti UNESCO nare esą yra ankstyvas: „Tai vargiai prisidės prie spartesnio Palestinos klausimo sureguliavimo. Šis žingsnis veikiau apsunkins tarptautines pastangas sparčiau pasiekti visoms regiono partnerėms priimtiną, regiono taiką ir ilgalaikį stabilumą užtikrinsiantį sprendimą. Be to, jis politiškai ir finansiškai susilpnins pačią UNESCO“.

Tuo tarpu Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos komitetas neturi bendros nuomonės dėl Palestinos priėmimo į JT, skelbiama komiteto pranešime. Tai reiškia, kad palestiniečių paraiška dėl narystės JT pasmerkta nesėkmei.

Antradienį komitetas pareiškė, kad 15 Saugumo Tarybos šalių „nesugebėjo pateikti bendros rekomendacijos Saugumo Tarybai“.

Keturių puslapių pranešime patvirtinta, kad palestiniečių pastangos tapti pasaulinės organizacijos visateisiais nariais yra pasmerktos nesėkmei, nes Taryba neapsisprendė ir pateko į aklavietę. Pasak Vakarų atstovų, Palestina niekada neturėjo galimybės įstoti į JT dėl JAV veto teisės, kuria ši būtų pasinaudojusi per balsavimą.

Palestinos prezidentas Mahmudas Abasas (Mahmoud Abbas) rugsėjo 23 dieną pateikė paraišką dėl visateisės narystės JT.

Nors JT Generalinė Asamblėja priima sprendimus dėl narystės JT, kandidatuojanti valstybė pirma turi gauti Saugumo Tarybos pritarimą.

Informacija

Buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras (1988-1995 m.) Jonas Baldvinas Hanibalsonas (Hannibalsson) žiniasklaidai teigia nesuprantantis Lietuvos pozicijos Palestinos klausimu, pasak jo, Islandija balsavo „už“, nes ji palaiko Palestinos valstybingumo siekį: „Mes manome, kad tai yra mažas žingsnis teisinga kryptimi. (...) Izraelio nesutaikomumas ir brutalumas prieš civilius palestiniečius yra viena didžiausių mūsų laikų tragedijų. Europos rasinių prietarų ir žiaurumo aukos dabar patys tapo šio blogio nešėjais. Tai ne tik amoralu, bet ir kvaila, nes tai prieštarauja ilgalaikiams nacionaliniams Izraelio interesams. Iš tikrųjų tai kelia grėsmę Izraelio saugumui ateityje. Jungtinės Valstijos, kaip Izraelio ir Palestinos konflikto tarpininkės, patyrė visišką nesėkmę ir prarado bet kokį pasitikėjimą. Jungtinės Valstijos, tyliai sutikusios su nesiliaujančia Izraelio gyvenviečių plėtra okupuotose žemėse, tapo netinkamos tarpininkauti. Abiem - tiek JAV, tiek Izraeliui - reikia padėti išsipainioti iš šios maišaties, kol jie neužsitraukė žmonių, kenčiančių nuo nesiliaujančio neteisingumo, teisėtos rūstybės“.

Kartu Islandijos politikas bei nuoseklus Lietuvos nepriklausomybės šalininkas akcentavo ir akivaizdžius geopolitinius dviejų šalių panašumus: palestiniečiai yra okupuoti galingesnės karinės jėgos jau 44 metus, Lietuva taip pat buvo okupuota ilgus metus. Okupuojanti jėga Izraelis laužo pagrindinius tarptautinės teisės principus ir tarptautinių sutarčių įpareigojimus. Lietuvos atveju taip elgėsi SSRS. Mūsų šalis buvo pranašesnės karinės SSRS galios malonėje, kaip ir palestiniečiai dabar. Sovietų Sąjunga vertė Lietuvą paklusti, naudodama ekonomines sankcijas, tą patį dabar daro Izraelis, palaikomas JAV. Jungtinės Valstijos ir Vokietija tada tvirtino, kad Lietuvos kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija 1990 m. yra „per ankstyva“. Jie ragino mus ją atšaukti arba „įšaldyti“. Pasak J.B.Hanibalsono, jie vis dar laikosi to paties, todėl jų patarimas turi būti atmestas ir dabar - lygiai taip, kaip buvo atmestas tada.

Kartu J.B.Hanibalsonas atkreipė dėmesį ir į kitas istorines aplinkybes, lemiančias dviejų šalių panašumą: „Kai kas sako, kad jūs naudojote tik taikias priemones, o palestiniečiai ėmėsi ginkluotos kovos. O ką jūs darote, kada galingesnė, okupuojanti jėga atmeta taikias priemones? Ar prisimenate savo „miško brolius“? Aš niekad jų nesmerkčiau. Žaviuosi jų didvyriškumu“.