NATO šalys lieja pagiežą dėl Afganistano

„Nevilties vaizdai Kabulo oro uoste yra gėdingi politiniams Vakarams", - pasakojo prezidentas, pavadindamas situaciją Afganistane „žmonių tragedija, už kurią mes visi dalijamės atsakomybe".

Tragedija išties atrodė kaip iš siaubo filmų: žmonės ropštėsi ant jau riedančių lėktuvų ir krito tiesiog ant oro uosto tako, o vyraujančio chaoso ir panikos niekas nevaldė.

Kritikų choras

Iškart po šalies prezidento išsakytos kritikos „partneriams" Vokietijos gynybos ministrė vakar paragino NATO „išmokti pamokas iš savo misijos Afganistane", karinio aljanso narėms mėginant atlikti sudėtingą žmonių evakuacijos iš Kabulo operaciją ir tvyrant didžiuliam chaosui.

Kalbėdama prieš skubų NATO šalių ambasadorių posėdį, Anegret Kramp-Karenbauer (Annegret Kramp-Karrenbauer) vokiečių transliuotojui ZDF sakė, kad „NATO viduje turime daug darbo". „Turėsime išspręsti klausimą, kiek esame pasirengę tvarkytis su dėl to atsirandančiais padariniais ir kiek esame pasirengę imtis priemonių, kurias iki šiol palikdavome amerikiečiams", - postringavo ji.

NATO šalių ambasadoriai vakar susitiko aptarti situacijos Afganistane, kur Vakarų pajėgos siekia paspartinti evakuacijos operacijas. Tenykštę chaotišką padėtį galima apibūdinti Vokietijos pareigūnų pateikta informacija, kad šalies karinis lėktuvas paliko Kabulą su vos septyniais asmenimis, o dar šimtai liko laukti Afganistano sostinėje.

„Dėl chaotiškos situacijos oro uoste ir vakar prieigos taške stebėto reguliaraus apsikeitimo ugnimi didesniam Vokietijos piliečių ir evakuacijos laukiančių žmonių skaičiui nebuvo leista patekti į oro uostą be Bundesvero (Vokietijos kariuomenės) apsaugos", - sakoma vakar išplatintame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Angelos Merkel valdančiosios partijos vadovas ir kandidatas tapti kanclerės įpėdiniu Arminas Lašetas (Armin Laschet) apibūdino misiją Afganistane kaip „didžiausią nesėkmę" NATO istorijoje.

Keletas kitų žinomų Vokietijos politikos veikėjų taip pat pareiškė nepasitenkinimą Vašingtono sprendimu išvesti savo pajėgas, kuris savo ruožtu atvėrė kelią pakartotiniam Talibano įsigalėjimui.

Pati A.Merkel užsiminė apie JAV sprendimą, kuris buvo priimtas „dėl vidaus politikos".

Kaltina net kinai

Kinija vakar apkaltino Vašingtoną palikus Afganistane „siaubingą netvarką", kai Talibanas perėmė pastarosios šalies valdžią ir buvo pradėta chaotiška žmonių evakuacija.

Pekinas parodė ženklų, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su Talibanu, kai Jungtinės Valstijos beveik visiškai išvedė savo pajėgas ir tuo pasinaudoję talibai perėmė daugybės šalies miestų, įskaitant sostinės Kabulo, kontrolę.

Susidurdamas su aštria kritika dėl prastai organizuoto amerikiečių karių išvedimo po 20 metų trukusios JAV vadovaujamos karinės intervencijos, prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) mėgino ginti sprendimą išvesti karius ir savo ruožtu kritikavo Afganistano pajėgas, kurios, anot jo, „nebuvo pasiruošusios kovoti už save".

Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Čuning (Hua Chunying) vakar teigė, kad Vašingtonas Afganistane paliko „siaubingą netvarką, apimančią neramumus, susiskaldymą ir iširusias šeimas".

Kinija turi 76 km ilgio sieną su Afganistanu.

Pekinas jau kurį laiką baiminasi, kad ši šalis gali tapti uigūrų mažumos separatistų susivienijimo vieta. Tačiau aukšto rango Talibano delegacija praėjusį mėnesį susitiko su Kinijos užsienio reikalų ministru Vangu Ji (Wang Yi) ir pastarajam pažadėjo, kad Afganistanas nebus naudojamas kaip kovotojų bazė.

Mainais Kinija pasiūlė ekonominę paramą ir investicijas, skirtas Afganistano rekonstravimui.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė teigė, kad Kinija yra pasirengusi plėtoti „draugiškus santykius" su Talibano kontroliuojamu Afganistanu. Ji vakar paragino naująjį Afganistano režimą „atsiskirti nuo tarptautinių pajėgų" ir „neleisti Afganistanui vėl tapti teroristų ir ekstremistų susibūrimo vieta".

Dž.Baidenas anksčiau pažadėjo visiškai užbaigti JAV karių išvedimą iki rugsėjo 11-osios.

Tačiau Vašingtoną apstulbino spartus Afganistano vyriausybės žlugimas ir Talibano įsigalėjimas.

Kinija ne kartą kritikavo tai, ką vadino skubotu JAV pasitraukimu iš Afganistano dėl prastos lyderystės.

Bunda ir prancūzai

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) įspėjo dėl Afganistane galinčio atgyti terorizmo ir pabėgėlių antplūdžio į Europą, kai NATO gausiai apginkluotos ir neva apmokytos vietos pajėgos pasidavė Talibanui be kovos.

„Afganistanas gali tapti terorizmo prieglobsčiu, kokiu buvo kadaise", - per televizijoje transliuotą kalbą sakė E.Makronas. Jis pridūrė manąs, kad islamistų teroristai mėgins pasinaudoti dabartine situacija šalyje.

„Afganistano destabilizacija taip pat gali lemti nekontroliuojamus pabėgėlių srautus į Europą", - įspėjo Prancūzijos prezidentas.

Prancūzija, pasak E.Makrono, yra pasirengusi bendradarbiauti su Vokietija ir kitomis Europos partnerėmis, kad galėtų padėti suvaldyti numatomus pabėgėlių srautus. Jis teigė apie tai pasikalbėjęs su Vokietijos kanclere A.Merkel.

E.Makronas taip pat nurodė nusiuntęs į Afganistaną du karinius lėktuvus ir specialiųjų pajėgų pareigūnus, siekiant prisidėti prie Prancūzijos piliečių ir jų afganų sąjungininkų evakuacijos. Tiesa, nepakomentavo, kaip jiems ten sekėsi...

Vertina palankiai

Turkija vakar iškrito iš bendro NATO valstybių choro ir pareiškė palankiai vertinanti Talibano kovotojų tarptautinei bendruomenei siunčiamus „teigiamus ženklus" po to, kai šie perėmė valdžią Afganistane.

„Palankiai vertiname Talibano siunčiamus teigiamus ženklus užsieniečiams, diplomatinėms misijoms ir jų pačių populiacijai. Tikiuosi, kad pamatysime tokį pat požiūrį jų veiksmuose", - teigė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

JAV invazija - prasta idėja

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, 1989 m. užbaigęs dešimtmetį trukusį SSRS karą Afganistane, vakar įspėjo nekartoti JAV invazijos į pastarąją šalį klaidų.

„Nuo pat pradžių JAV invazija buvo prasta idėja, nors Rusija ją palaikė", - naujienų agentūrai „RIA Novosti" sakė M.Gorbačiovas.

„Nesėkmė turėjo būti pripažinta anksčiau, - kalbėjo jis. - Dabar svarbu pasimokyti iš šios situacijos ir bent jau nekartoti tokių pat klaidų."

JAV kariuomenė palaikė savo buvimą Afganistane nuo 2001 m., po Talibano atsisakymo perduoti „Al-Qaeda" lyderį Osamą bin Ladeną rugsėjo 11-osios atakų akivaizdoje. Sovietų Sąjunga 1979 m. taip pat įsiveržė į Afganistaną, siekdama paremti Afganistano komunistinę vyriausybę, kuri tuo metu buvo įsivėlusi į konfliktą su musulmonų partizanų kovotojais.

Netrukus po atėjimo į valdžią 1985 m. M.Gorbačiovas nusprendė užbaigti Sovietų Sąjungos buvimą Afganistane.

Per Maskvos dešimtmečio trukmės karą Afganistane gyvybės neteko apie 2 mln. afganų, 7 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, žuvo daugiau kaip 14 tūkst. sovietų karių.

Prieš sovietus nusiteikę Afganistano partizanai, arba mudžahedai, dešimtojo dešimtmečio pradžioje padėjo įkurti Talibaną.

Atgal į viduramžius

Afganistanas, šalį perėmus Talibanui, „grįš atgal į XV šimtmetį", sako buvęs Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas (John Bolton). Radikalūs islamo talibai, anot jo, yra „viduramžių, religinio fanatizmo" grupuotė. Talibanas neturi jokio intereso bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir jau netrukus pasiūlys prieglobstį islamistinėmis teroro grupuotėms, užvakar kalbėjo Dž.Boltonas radijo stočiai NPR.

Respublikonas Dž.Boltonas prezidentaujant Džordžui V.Bušui (George W. Bush) buvo JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose, o kai prie JAV vairo stojo D.Trampas, kurį laiką buvo jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais. D.Trampas 2019-aisiais atleido jį dėl nuomonių skirtumų.

Dž.Boltonas Talibano įvykdytą valdžios perėmimą pavadino „katastrofiška amerikiečių vadovybės nesėkme". Prezidentas Džo Baidenas esą laikėsi „klaidingos" D.Trampo nustatytos susitarimo su Talibanu ir dalinių išvedimo politikos ir šią strategiją dar sugadino, kalbėjo Dž.Boltonas apie demokratą. Anot jo, D.Trampas veikiausiai būtų elgęsis lygiai taip pat kaip Dž.Baidenas. Tačiau dėl JAV saugumo amerikiečių pajėgos esą turėjo likti Afganistane.