respublika.lt

Dievų ašaros - deimantai

(0)
Publikuota: 2019 lapkričio 08 16:58:38, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Siera Leonėje darbininkas ieško deimantų. EPA-Eltos nuotr.

Legendos apie deimantus buvo pasakojamos visais laikais. Senovės indai juos laikė visų žinomų stichijų - vandens, oro, žemės, vėjo ir energijos - įsikūnijimu, o graikai vadino dievų ašaromis ir krentančių žvaigždžių skeveldromis. Be šių akmenų neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės pramonės, o tam tikru būdu apdoroti deimantai, vadinami briliantais, pardavinėjami už pasakiškus pinigus.

 

Unikalių savybių akmenys

Deimantai pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios yra labai vertinamos įvairiose pramonės šakose, energetikoje ir juvelyrikoje. Dėl nepaprasto kietumo šiuo mineralu galima lengvai pjaustyti visus natūralius akmenis ir juose gręžti bet kokio skersmens skyles. Jo optinės galimybės yra praktiškai neribotos, o pagal šiluminį laidumą jam taip pat neprilygsta nė viena pasaulyje egzistuojanti medžiaga. Tam tikru būdu nušlifuoti visiškai skaidrūs deimantai, vadinami briliantais, skaido saulės šviesą įvairaus ilgio spinduliais ir žėri visomis vaivorykštės spalvomis. Gaminiai iš šio mineralo visada buvo ir yra labai populiarūs, o stambiausi akmenys apauga mitais ir legendomis, tapdami privačių kolekcijų ir nacionalinių muziejų vizitinėmis kortelėmis.

Mineralas su ilga istorija

Šiandien deimantų kilmė niekam nėra paslaptis. Tikrai žinoma, kad tai yra paprasta kietosios formos anglis, turinti sudėtingą kristalinę gardelę. Iškasami deimantai susidarė prieš milijonus metų 80-100 km gilumoje Žemės mantijos viršutinėje dalyje. Veikiant anomaliai aukštoms temperatūroms, visiems puikiai pažįstamas grafitas tiesiog keitė savo erdvinę struktūrą, virsdamas kiečiausiu Žemėje akmeniu.

Pirmieji istoriniai liudijimai apie briliantus mus pasiekė iš Indijos ir netoliese esančių Kinijos rajonų. Vietos gyventojai rasdavo tų mineralų vandens suneštose biriose kalnų uolienose vietos upių slėniuose. Gražiausius įvairių spalvų akmenis iškart nupirkdavo Indijos radžos arba jie būdavo dovanojami šventykloms ir vienuolynams. Senovės kinai rastaisiais deimantais šlifuodavo savo akmeninius kirvius, gamintus iš korundo (antrojo pagal kietumą akmens).

Daugiausia aptarinėjamas akmuo pasaulyje

Žinios apie deimantus į Europą pirmą kartą pateko per Aleksandro Makedoniečio užkariaujamuosius žygius. Tada Europos šalių valdovai pirmą kartą pamatė akmenis, kurių grožis juos sužavėjo. Gimė mitai ir legendos apie deimantus. Ir amžiams bėgant apaugo vis naujomis, dažnai keistomis detalėmis.

Įdomi yra legenda apie žalios spalvos deimanto kilmę. Prancūzijos Šartro mieste gyveno linksmas vienuolis Kuriozas-Kiulonas (Curieux-Cullon), mėgdavęs piktnaudžiauti smaragdo žalumo likeriu šartrezu, gaminamu miesto vienuolyne. Kad nepagarsėtų kaip užkietėjęs girtuoklis, vienuolis pasiskelbė degustatoriumi ir matant vienuolyno vyresniajam skanaudavo likerį, laižydamas jį nuo savo žiedo. Tačiau vis tiek reguliariai pasigerdavo tiek, kad du vienuolyno naujokai turėdavo jį iš vyno rūsio nunešti į jo celę. Taigi, nuo atsakingo darbo degustatorius buvo nušalintas, o kitą rytą jis pamatė, kad jo žiedo briliantas pakeitė spalvą - pažaliavo. Nei kaitinimas virš žvakės, nei šlakstymas šventintu vandeniu rezultatų nedavė. Akmuo taip ir liko žalios spalvos, o nuo to laiko buvo pradėtas vartoti visiems žinomas žodis „kuriozas“.

Išbarstyti po visą Visatą


Mažai kas žino, kad 2004 m. astronomas Trevisas Metkalfas (Travis Metcalfe) už 50 šviesmečių nuo Žemės aptiko užgesusios žvaigždės branduolį - didžiausią šiandien žinomą deimantą. To kristalo, pavadinto Liusi, skersmuo yra 4000 km, o svoris - 10 milijardų trilijonų karatų (vienas karatas lygus 0,2 g).

Astronomams pavyko nustatyti, kad ledo milžinų Urano ir Neptūno atmosferose yra idealios sąlygos deimantams susidaryti. Veikiant dideliam šių planetų atmosferos slėgiui, grafitas virsta deimantu ir iškrenta kritulių pavidalu - tikėtina, kad šiose planetose lyja deimantų lietūs. Beje, paprastos žvakės liepsną sudaro milijonai deimanto kristalų, tokių mažų, kad juos galima aptikti tik atlikus spektrinę analizę.

Deimantų gavybos būdai

Du trečdaliai pasaulinių deimantų telkinių yra Pietų ir Vakarų Afrikoje. O likusieji yra labai netolygiai pasiskirstę ir išžvalgyti Brazilijoje, Australijoje, Rusijoje. Šiandien deimantai kasami atviruoju būdu karjeruose, taip pat šachtose, įrengtose virš vadinamųjų kimberlitinių vamzdžių. Jakutijoje esantis deimantų karjeras „Mir“ yra toks didelis, kad virš jo susidaro turbulentiniai oro srautai, galintys įtraukti pro šalį skrendantį sraigtasparnį.

Vienas iš įdomesnių faktų apie deimantus yra tas, kad 97 proc. akmenų, naudojamų pramonėje, yra dirbtinai sukurti. Sintetiniai akmenys pagal cheminę sandarą ir fizines savybes niekuo nesiskiria nuo natūralių, bet kainuoja gerokai mažiau. Sintetiniai deimantai paprastai gaminami specialiose kamerose, kur grafitas yra veikiamas milžinišku 5 hPa slėgiu ir pusantro tūkstančio laipsnių pagal Celsijų temperatūra.

Naudojimas pramonėje


2005 m. grupei mokslininkų pavyko laboratorijos sąlygomis sukurti „hiperdeimantą“, kurio kietumas daugiau kaip 10 proc. pranoko natūralaus akmens. Iš tiesų naujasis akmuo tiesiog neturėjo defektų, kas nėra būdinga natūraliems mineralams. Natūraliame deimante dažnai būna trūkių. Tokie akmenys yra brokuojami ir panaudojami pramonėje.

Oficialiais duomenimis, per 80 proc. kasmet pasaulyje išgaunamų deimantų, taip pat dauguma dirbtinių naudojami gaminti specialiems grąžtams, grąžtams zondams, pjovimo ir šlifavimo instrumentams. Į kristalinę gardelę gali būti įterpiama azoto ir boro atomų, kurie keičia akmens savybes ir spalvą. Jei savybės naudingos, akmuo atiduodamas apdoroti juvelyrams, jei ne, panaudojamas gaminant tepalą, gerokai pailginantį mechanizmų ir agregatų tarnavimo laiką.

Iš brangakmenių gyvenimo

Norint įsivaizduoti, kokia unikali yra deimantų istorija ir kaip retai šis akmuo sutinkamas gamtoje, reikia žinoti jo gavybos ypatumus.

- Net šachtose ir karjeruose, įrengtuose išžvalgytų kimberlitinių vamzdžių vietose, 1 karatui (0,21 g) išgauti reikia į paviršių pakelti ir persijoti ne mažiau kaip 250 tonų uolienų!

- 1 karato ir stambesni akmenys sudaro mažiau kaip 1 proc. visų iškastųjų deimantų, o šlifuoti iš jų būna tinkami tik 20-25 proc.

- Šalinant defektus, nušlifuotas deimantas praranda 50-60 proc. svorio.

- Labiausiai paplitę briliantai, gaunami iš natūralių deimantų, yra rudo atspalvio.

Akmenys, turintys vardus

Stambiems deimantams ir iš jų pagamintiems briliantams nuo senų senovės būdavo suteikiami vardai. Stambiausias pasaulyje deimantas yra 3106 karatų „Kulinanas“. Dėl vidinio trūkio jo nebuvo galima nušlifuoti viso, todėl jis buvo suskaldytas į 105 fragmentus. Iš to kristalo buvo pagaminta legendinė „Afrikos žvaigždė“ (530,2 karato) ir įstatyta į Anglijos karaliaus Edvardo VII skeptrą. Antrasis pagal dydį briliantas yra 317 karatų „Mažesnioji Afrikos žvaigždė“,, o trečiasis - beveik 284 karatų „Centenary“. Vienas iš žinomiausių briliantų yra „Kohinor“, puošiantis mažąją D.Britanijos karūną. 183,93 karato briliantas buvo pramintas „Šviesos kalnu“ dėl nepaprasto švarumo ir spindesio ryškumo.

Kaip nustatoma brilianto kaina

Briliantų kaina tiesiogiai priklauso nuo vertinimo pagal 4C sistemą: atsižvelgiama į spalvą (color), švarumą ir skaidrumą (clarity), masę (carat) ir briaunavimo kokybę (cut). Brangiausias pasaulyje yra nedidelis unikalus mėlynas briliantas „Hope“ („Žydroji viltis“). Jo svoris - vos 42,5 karato, o vertinamas jis daugiau kaip 200 mln. dolerių. Pagal kainą už karatą aiškus lyderis yra ryškiai raudonas „Hancock“, parduodant svėręs 0,95 karato. 1987 m. „Christie‘s“ aukcione už šį akmenį buvo sumokėta 880 tūkst. dolerių, ir tai yra absoliutus pasaulio rekordas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s