respublika.lt

Kaip šiandien gyvena karaliai be sostų

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 07 17:30:02, Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Jungtinėje Karalystėje monarchijos tradicijos labai gerbiamos ir aukštinamos iki šiol, tačiau yra šalių, kuriose karalių, imperatorių palikuonys priversti kovoti dėl turto, valdžios ir visuomenės dėmesio. EPA-Eltos nuotr.

XXI a. monarchija yra nykstanti valstybės santvarka. Skaičius šalių, kuriose monarchai turi realią valdžią, sumažėjo iki minimumo. Daugumos šiuolaikinių karalių ir karalienių funkcijos apsiriboja ceremonijomis ir atstovavimu šaliai. Bet net Europos šalyse, kuriose monarchija buvo galutinai panaikinta daugiau kaip prieš šimtmetį, toliau egzistuoja karališkosios ir imperatoriškosios dinastijos. Kartais pretendentai į neegzistuojantį sostą tarp savęs kovoja taip įnirtingai, kad santykius aiškinasi net teismuose.

 


Prancūzija: bankininkas, verslininkas ir du Napoleonai

Prancūzijoje gyvuoja mažiausia trys monarchistinės srovės, turinčios savų pretendentų į neegzistuojantį sostą. Tai vadinamieji legitimistai, orleanistai ir bonapartistai. Legitimistai pripažįsta teisę į sostą tik vyresniajai Prancūzijos Burbonų šakai (karaliaus Liudviko XIV palikuonys). Jų paskutinis atstovas soste, Karolis X, buvo nuverstas per 1830 metų revoliuciją. Legitimistų pretendentas į Prancūzijos sostą šiuo metu yra Luisas Alfonsas Burbonas (Louis Alphonse de Bourbon), kurį legitimistai taip pat tituluoja Liudviku XX.

Luisas Alfonsas gimė 1974 m. Madride princo Alfonso ir Ispanijos diktatoriaus Fransisko Franko anūkės šeimoje. Luisas Alfonsas yra Ispanijos karališkosios šeimos narys, Ispanijos karaliaus Alfonso XIII proanūkis. Burbonų dinastijos galva jis tapo 1989 m., po tėvo mirties. 2004 m. Luisas Alfonsas vedė garsios Venesuelos giminės paveldėtoją Mariją Margaritą Vargas Santaelą. Šeimoje auga keturi vaikai. 44 metų Luisas Burbonas yra bankininkas, politiniame gyvenime nedalyvauja.

Prancūzijos orleanistai tikraisiais sosto paveldėtojais laiko karaliaus Luji Filipo Orleaniečio, nuversto per 1848 m. revoliuciją, palikuonis. 2019 m. sausį mirus Orleaniečių dinastijos galvai princui Henrikui Orleaniečiui, sosto paveldėtoju tapo jo sūnus Žanas Šarlis Pjeras Mari, kurį orleanistai tituluoja Jonu IV. 54-erių Žanas Orleanietis (Jean d‘Orleans) yra verslininkas, su žmona augina penkis vaikus.

Orleanistų ir legitimistų atstovai šiuolaikinėje Prancūzijoje periodiškai vieni kitus paduoda į teismą, ginčydami teisę į vieną ar kitą titulą. Paprastai teismai ieškinių netenkina, nurodydami, kad šiuolaikinėmis sąlygomis teisiškai tai yra neįmanoma.

Trečioji monarchistinė partija Prancūzijoje - bonapartistai, tai yra imperatoriaus Napoleono Bonaparto valdžios šalininkai. Nuo 1926 iki 1997 m. imperatoriaus titulas priklausė Luji Napoleonui Bonapartui (Napoleonas VI). Luji biografija yra tikro didvyrio: per Antrąjį pasaulinį karą jis kovojo Užsienio legiono gretose, paskui dalyvavo Pasipriešinimo judėjime, per stebuklą liko gyvas. 1950 m., atšaukus įstatymą dėl karališkųjų šeimų atstovų ištrėmimo iš šalies, Luji grįžo į Prancūziją. Jis sėkmingai vystė verslą, daug dirbo Afrikoje. Testamentu Napoleonas VI, miręs 1997 m., imperatoriškosios dinastijos galva paskyrė ne sūnų Šarlį Napoleoną Bonapartą (Charles Napoleon Bonaparte), o anūką Žaną Kristofą Napoleoną (Jean Christophe Napoleon). Taigi 69-erių Šarlis ir 33-ejų Žanas Kristofas ginčija teisę į titulą, tiesa, geruoju, be teismų ir neapykantos. Šarlis Napoleonas aktyviai dalyvauja politikoje, taip pat dirbo banke kaip finansų planavimo specialistas, dėstė Amerikos institute kaip kviestinis profesorius. Jo sūnus Žanas Kristofas studijavo ekonomiką ir matematiką, baigė Paryžiaus aukštąją vadybos mokyklą. 2019 m. spalio 17-ąją kandidatas į imperatorius vedė grafaitę Olimpiją Arko-Cineberg.

Portugalija: pretendentas į kovotojus už buvusių kolonijų nepriklausomybę

Paskutinysis Portugalijos karalius Emanuelis II buvo nuverstas 1910 m. ir mirė 1932 m. Karališkosios Bragansų dinastijos, valdžiusios Portugaliją, atstovai gavo teisę grįžti į tėvynę XX a. 6-me deš. Dabartinis jos galva Bragansos hercogas Duartė Piu (Duarte Pio de Braganza) gimė Šveicarijoje 1945 m. gegužę. Jo krikštatėviu tapo Romos popiežius Pijus XII. Šeimai grįžus į Portugaliją, Duartė Piu baigęs koledžą įstojo į karo akademiją, o ją baigęs tęsė mokslus Lisabonos technikos universiteto agronomijos mokykloje ir Ženevos universiteto tarptautinių santykių institute. Nuo1968 iki 1971 m. Duartė Piu de Bragansa atliko karo tarnybą Angoloje kaip Portugalijos karinių oro pajėgų pilotas. 1995 m. 50-metis Duartė Piu vedė Izabelę de Erediją. Žmona tituluotam vyrui padovanojo tris vaikus.

Bragansos hercogas aktyviai dalyvauja politiniame ir visuomeniniame gyvenime, o jo veiklai, beje, pritaria ne visi Portugalijos monarchijos šalininkai. Jau Angoloje jis dalyvavo sudarant nepriklausomų kandidatų į šalies Nacionalinę asamblėją sąrašą ir už tai karinės vadovybės buvo atšauktas į Portugaliją. Daug metų Duartė Piu buvo vienas iš sėkmingai pasibaigusios kampanijos Rytų Timoro nepriklausomybei palaikyti lyderių. 2012 m. nepriklausomas Rytų Timoras Bragansos hercogui suteikė jaunos valstybės pilietybę.

Graikija: karalius be paso

79 metų buvęs Graikijos karalius Konstantinas II yra realiai valdęs monarchas. Atėnų universiteto teisės fakulteto absolventas Konstantinas pradėjo vykdyti monarcho pareigas jau tėvo Povilo I valdymo laikais, tapęs regentu dėl prastos karaliaus sveikatos. Po tėvo mirties 1964 m. Konstantinas tapo visateisiu karaliumi. 1967 m. jis stojo prieš „juodųjų pulkininkų“ chuntą, bet pralaimėjo ir buvo priverstas palikti šalį. 1973 m. referendumu monarchija buvo panaikinta. Žlugus „juodiesiems pulkininkams“ įvyko pakartotinis referendumas, bet jo rezultatas Konstantinui nebuvo palankus: žmonės pasirinko respubliką. Keista, bet faktas: nuosavybė iš buvusio karaliaus Graikijoje buvo atimta XX a. paskutinį dešimtmetį, priėmus atitinkamą įstatymą. Konstantinas pamėgino jį užginčyti Europos institucijose, bet patyrė nesėkmę.

Buvęs karalius neturi paso. Mat pagal įstatymą tam reikia pavardės, o monarchas jos neturi. Konstantinas skėsčioja rankomis - jo dinastijoje pavardžių nebuvo niekada. Į Graikiją jis atvyksta su Danijos diplomatiniu pasu, nes kartu yra tituluojamas Danijos princu kaip Danijos karaliaus Kristiano IX palikuonis. Tame dokumente įrašytas jo vardas „Constantino de Grecia“. Kandūs graikų žurnalistai iškart suteikė karaliui Degrecijo „pavardę“. Konstantinas yra vedęs Danijos karaliaus Frederiko IX dukterį, pora turi keturis vaikus. Be visa kita, Konstantinas yra buriavimo sporto olimpinis čempionas. Paskutinysis Graikijos karalius yra Rusijos didžiosios kunigaikštytės Olgos proanūkis ir didžiojo kunigaikščio Konstantino proproanūkis, todėl dalis rusų monarchistų jį laiko pretendentu į virtualų Rusijos imperijos sostą.

Rusija: „Ponai, Jo Didenybė Visos Rusijos imperatorius!“


Pretendentų į Rusijos sostą muštynės filme „Rusijos imperijos karūna“ bent iš dalies atspindi tikrovę. Nežiūrint Nikolajaus II šeimos ir daugiau giminės narių žūties, Romanovų liko daugiau nei užtektinai, kad jie emigracijoje susivaidytų dėl hipotetinio sosto paveldėjimo. Nesigilinant į detales, šiandien egzistuoja du pastebimiausi susivienijimai: „Romanovų giminės narių susivienijimas“ ir „Rusijos Imperatoriškoji Dinastija“. Pirmojo galva yra laikomas Andrejus Romanovas, vyriausias iš gyvųjų Aleksandro III palikuonių. Gimęs Londone, per Antrąjį pasaulinį karą jis tarnavo D.Britanijos kariniame jūrų laivyne ir dalyvavo legendiniuose šiaurės konvojuose ir buvo pirmasis iš Romanovų, apsilankęs SSRS. Kunigaikštis Andrejus daug keliavo, pakeitė daugybę profesijų, pradedant staliaus ir baigiant juvelyro. Įsikūręs JAV, pensininkas kunigaikštis susižavėjo menu - tapyba ir menine fotografija. „Romanovų giminės narių susivienijimas“ nereiškia jokių dinastinių ir materialinių pretenzijų Rusijos vyriausybei. Susivienijimo nariai atvyksta į Rusiją, užsiima labdara, susitinka su visuomenės atstovais, moksleiviais ir studentais.

„Rusijos Imperatoriškoji Dinastija“ save kildina iš didžiojo kunigaikščio Kirilo Vladimirovičiaus, imperatoriaus Aleksandro II anūko. 1924 m. emigracijoje jis pasiskelbė imperatoriumi Kirilu I, tačiau bendro Romanovų palaikymo nesulaukė. Dabar „Rusijos Imperatoriškajai Dinastijai“ vadovauja Marija Vladimirovna Romanova, F.Franko diktatūros laikais gimusi Ispanijoje. Oksfordo absolventė M.Romanova 1976 m. ištekėjo už Prūsijos princo Franco Vilhelmo, šioje santuokoje gimė sūnus Georgijus. Šiuo metu 37 metų Georgijus Romanovas yra motinos paveldėtojas „Rusijos Imperatoriškojoje dinastijoje“. Didžioji kunigaikštienė M.Romanova ir jos sūnus užsiima aktyvia visuomenine veikla visoje posovietinėje erdvėje. 2009 m. didžiosios kunigaikštienės kanceliarijos direktorius A.Zakatovas pranešė, kad „Rusijos Imperatoriškoji Dinastija“ pageidauja grįžti į Rusiją ir šalyje įgyti tam tikrą institucinį statusą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s