respublika.lt

Muzikologas R.Gučas: Tokia televizijos estetika skatina pakrikimą

(0)
Publikuota: 2019 lapkričio 02 09:08:30, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Muzikologas Rimantas Gučas. Eltos nuotr.

Nesu labai uolus teležiūrovas, labiau vertinu radiją. Tačiau vaizdas yra įtaigus dalykas. Todėl visuomenės nuomonei ir apskritai dvasinei sveikatai didesnį poveikį daro televizija.

 

Kadaise teko būti Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariu ir net pirmininku. Tuomet norėjosi pasiekti, kad nacionalinis kanalas tiek turiniu, tiek forma turėtų labiau savitą veidą, kiek oresnį ir inteligentiškesnį, už komercinių kanalų. Netrukus pasirodė, kad daugumos žurnalistų didžiausias rūpestis - savi reitingai, populiarumas. Dėl to galima daug ko atsisakyti. „Misija“ - tai toks gražiai skambantis žodis. Galvojau ir apie išorinį vaizdą, visokias užsklandas, vinjetes, ir apie muzikinį foną. Tačiau kompiuterinė technika, kaip matome, tiek vaizdą, tiek garsą suvienodina. Muzikinių garsų įprastine prasme TV ekranuose liko nedaug, juos pakeitė sintezatoriais sukurti garsiniai efektai. Į efektus orientuotas ir vaizdas. Štai „Panoramos“ pradžia - per tamsą kažkas ateina, gal koks vaiduoklis, jį uždengia besisukantis gaublys, paskui, jau šviesoje, pasirodo, kad tai laidos vedėjas. Dabar madinga žinias pranešinėti vaikštant ar stovint prie stalo, o stalas tai ne stalas, o keistas daiktas. Kaip, beje, daugumos kitų studijų stalai. Tai visiškai sutampa su dabartiniu architektūros supratimu - formos būtinai netaisyklingos, sienos būtinai šleivos. Toks skonis. Man nedera kalbėti už dabartinę kartą, matyt, taip reikia, tik man atrodo, kad tokia estetika skatina pakrikimą. Arba atspindi pakrikusios dvasios būseną.

Viena iš mano idee fixe - rūpestis lietuvių kalbos būkle ir ne vien gramatika ar žodynu, bet ir tartimi. Kadaise Lietuvos radijas ir televizija buvo savotiška lietuvių kalbos tvirtove. Diktoriai skaitė aiškiai ir raiškiai. Teko matyti, kaip prieš skaitydami žinias diktoriai kur nors kampe pusbalsiu kartodavo taisyklingai tarti pavardes. Pats taip pat esu vedęs nemažai laidų. Pamenu, kažkada man skaitant (įrašinėjant) tekstą, į studiją įžengė anais laikas žymus kalbininkas, daugelio anekdotų herojus Kazys Ulvydas, pastatė mane it mokinuką ir mokė taisyklingai ištarti žodį „fragmentas“. Dabar reiklumo ir atsakomybės jausmo yra mažiau, o kartais taisyklinga kalba laikoma blogu tonu. Ypač jaunos ir respektabilios ponios kalba per nosį ir kniauksėdamos, nebetaria dvibalsių, sako ne „Lietuva“, o „Letuva“, „ė“ keičia į atvirą „e“ (norečiau, galečiau) ir t.t. Ką padarysi, bet kad tokia užsienietiška tartis iš ofisų ateina į Lietuvos radiją ir televiziją, tai jau blogai. Ką ir bekalbėti apie nusususį žodyną. Seniausiai niekas nebendrauja, vien tik komunikuoja. Globalistai! Neseniai per Lietuvos radiją vienas barberis pasakojo apie savo dalyvavimą varžybose, kur jis pirmiausia užsiregistreišino. Toks elgesys su kalba puikiai atitinka madą vaikščioti suplyšusiomis kelnėmis.

Mados keičiasi, gal po metų jaunimas džinsų nebeplėšys, vėl bus madinga atrodyti valyvai. Bet pradėti vėl valyvai kalbėti yra žymiai sunkiau, tam reikia ilgamečių ir sąmoningų pastangų. Su Lietuvos radiju, vėliau ir televizija, turėjau ryšių nuo vaikystės, su muzikos mokyklos vaikų choru ir simfoniniu orkestru kelias dienas teko įrašinėti naują didelį kūrinį. Teko dalyvauti laidose į tiesioginį eterį, kuomet, išgirdęs, kad kamera įjungta, prarandi žadą. Bet prieš penketą metų atsirado tarsi kažkoks svetimkūnis - Lietuvos radijas ir televizija virto nebe Lietuvos radiju ir Lietuvos televizija, o „elertė“. Siaurusevičius, matyt, pasijuto didingu globalistu, didžiavosi sukūręs puikų prekės ženklą, bet atėmęs Lietuvos vardą iš visų pranešėjų lūpų. Šeštadienio rytais visuomet stengiuosi paklausyti Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalgos - įdomus turinys ir puiki intonacija. Anksčiau apžvalga baigdavosi „čia Mykolas Drunga Lietuvos radijui iš Kauno“. Mane iki šiol kas kartą supurto, kai išgirstu, „čia Mykolas Drunga „elertė“ radijui iš Kauno“. Suprask, Lietuvos radijo radijui. Kodėl reikia skaityti abreviatūrą, o ne visą pavadinimą? Net ne sovietmečiu būdavo Lietuvos radijas, arba sakoma „Tarybų Lietuva“, o ne „eltėeser“.

Apie televiziją taip beveik nieko ir nepasakiau. Televizija, kaip ir balius, - geras balius, kai yra visko, bet neapsiryji, o gera televizija, kai yra galybė gerų laidų, gali pasirinkti, bet per daug prie jos neužsisėdi.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s