respublika.lt

Bėgimas mažosios Gabijos ritmu

(0)
Publikuota: 2020 sausio 11 13:22:48, Aistė LABINAITĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Vaida Žūsinaitė ir Ričardas Nekriošius susituokė 2018 m. rudenį. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

2018 m. gegužę Ričardas Nekriošius po bėgimo varžybų Vilniuje pasipiršo savo mylimajai Vaidai Žūsinaitei. Tų metų rugsėjį 33-ejų baidarininkas ir 32-ejų bėgikė sumainė aukso žiedus. O po metų sportininkų pora tapo tėvais. Dabar veiklios ir visad aktyvios merginos gyvenimas kiek sulėtėjęs ir besisukantis apie mažąją Gabiją. Tačiau laiminga mamytė laiko randa ir bėgimui. Juk niekada nežinai, gal dar pavyks įšokti ir į olimpinį Tokijo traukinį.

 

- Pastarieji dveji metai jums buvo kupini permainų. 2018 m. rugsėjį ištekėjote, 2019 m. rugsėjį susilaukėte pirmagimės. Kaip sekasi naujosios žmonos ir mamos pareigos? - „Vakaro žinios“ paklausė Vaidos Žūsinaitės-Nekriošienės.

- Manau, sekasi gerai. Spėju ir pabėgioti, ir viską susitvarkau sėkmingai. Kalbant apie motinystę, nors tai ir pirmas vaikas, tačiau iš anksto negalvojau, ar bus sunku auginti, ar ne. Bus, kaip bus, visi užaugina ir aš užauginsiu. Nenusiteikinėjau, ar vaikas bus ramus, ar ne. Tiesiog ramiai laukiau vaiko gimimo. Tiesa, galvojau, kad į treniruotes bus lengviau grįžti. Pačios pirmos treniruotės buvo labai sunkios. Tačiau jau įsivažiavau, sunkiausias etapas jau praeityje. Dabar viskas gerai. O žmonos statusas nieko nepakeitė. Žinoma, labiausiai gyvenimą pakeitė vaikas. Tiesiog visą laiką buvau labai veikli. Tiesa, dar ir dabar tokia likau, nors tos veiklos kiek ir sumažėjo. Tiesiog dabar nėra taip paprasta viską suplanuoti, viską reikia derintis pagal Gabiją. Iš pradžių man buvo labai keista. Tas lėtesnis gyvenimas, kad niekur nereikia lėkti. O seniau tiek buvau prisiplanavusi visokių reikalų. Turbūt tik tai labiausiai pasikeitė. Tačiau juk, kai nori, viskas įmanoma ir viską spėju.

- Kada po gimdymo pradėjote bėgioti?

- Iš tiesų, bėgioti pradėjau po gimdymo praėjus trims savaitėms. Dabar Gabijai jau keturi mėnesiai, taigi jau bėgioju ir po 24 km. Jaučiuosi visai „įsibėgusi“. Pirmi keturi išbėgimai buvo sunkūs. Net negalėjau įsivaizduoti, kad gali būti taip sunku. Iš tiesų to net neįmanoma palyginti su kažkokia trauma ir grįžimu po jos į trasą. Savijauta tokia, jog atrodo iš vidaus galėtum bėgti, tačiau kojos tarsi ne savos. Galbūt raumenynas kažkiek sunykęs, nors bėgiojau ir sportavau praktiškai iki pat gimdymo. Taigi tai buvo labai keista. Iki paskutinės minutės sportavau ir tikėjausi, kad bus daug lengviau grįžti.

- Kaip dabar atrodo jūsų diena, kiek laiko lieka sportui, treniruotėms?


- Kai Ričardas namie, visai gerai viską susideriname. Jis pasidaro treniruotę ryte, grįžta namo ir tuomet aš galiu jau išbėgti. Negaliu taip planuoti, kaip seniau, kad atsikeldavau ir išbėgdavau 9-10 val. Tai dabar būna ir 13, ir 15 val. išbėgu. O, jeigu kažkokių kitų reikalų yra, tai net ir vėliau dabar išbėgu. Tiesa, būna, kad kartais ir ryte pavyksta pasitreniruoti. Taigi dabar mano treniruočių laikas yra neprognozuojamas. Tačiau, kai Ričardas yra, mes tikrai susideriname. Dabar jis išvykęs į stovyklą, tai aš važiuosiu į Alytų. Ten tėveliai padeda su mažąja, kol aš bėgu. Nėra taip paprasta, kaip seniau, jog kada nori ir bėgti, tačiau tikrai įmanoma viską suderinti.

- Kada bėgote paskutinį maratoną, dalyvavote varžybose?


- Paskutinis maratonas buvo kariškių pasaulio čempionate Libane. Jis vyko 2018 m. lapkričio mėnesį. Ten iškovojau bronzos medalį. O paskutinėse varžybose dalyvavau dar būdama nėščia, praeitų metų birželį.

- Kaip manote, kada jau galėtumėte grįžti į varžybų trasą? Kaip vertinate savo sportinę formą?


- Jeigu viskas bus gerai, tai maratoną planuoju bėgti gegužės mėnesį. Nors pradžia ir buvo sunki, tačiau sportinė forma sparčiai gerėja. Kaip minėjau, jau nubėgau 24 km, pradėjau daryti atkarpas. Tiesa, galbūt dar yra šioks toks atsargumas. Galėčiau bėgti ir greičiau, tačiau bėgu viena, tai dažniausiai savęs pagailiu. Tačiau, jeigu bėgu su kuo nors, matau, kad galiu tikrai gerą rezultatą pademonstruoti. Tiesa, dar sunku prognozuoti rezultatą, bet visada stengiuosi pasirodyti kuo geriau. Tačiau, žinoma, tikrai nieko neforsuosiu. Bus, kaip bus, nieko čia nepriplanuosi. Juk sportuojant visko gali būti, ir traumos išlįsti. Taigi stengiuosi per daug negalvoti apie rezultatą, neskubėti, kad paskui nebūtų tik blogiau. Tiesiog sportuoju, treniruojuosi, o, kiek nubėgsiu, matysime.

- 2020 m. visi sportininkai galvoja tik apie Tokijo olimpines žaidynes, koncentruojasi tik į tai. Kokie šiuo metu jūsų karjeros tikslai?

- Prieš nėštumą galvojau, jog turiu realias galimybes dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse. Tačiau, kadangi pasikeitė normatyvai, dabar, norint patekti į žaidynes, reikalingas aukštesnis rezultatas. Žinoma, dar yra ir reitingų sistema, tačiau, tiesa, jos dar iki galo neišsiaiškinau. Taigi apie šias olimpines žaidynes labai negalvoju. Dabar turiu kitų tikslų. Dar juk yra ir kariškių čempionatas, ir Senojo žemyno pirmenybės. Varžybų bus daug. Manau, kitais metais arba rudenį grįšiu ir bus realu galvoti apie aukštesnius rezultatus. Taip pat kitais metais laukia ir pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Tad labiau galvoju apie tuos startus, o ne olimpines žaidynes. Taigi šiemet sau norėčiau palinkėti kantrybės ir sveikatos, nes daugiau viską turiu.

- Tačiau yra ne vienas ir toks pavyzdys, kai sportininkės sėkmingai grįžta po motinystės atostogų ir rodo puikius rezultatus. Tad galbūt jums netgi pavyktų įšokti ir į olimpinį Tokijo traukinį.

- Tokių pavyzdžių tikrai yra. Pavyzdžiui, yra amerikietė maratonininkė, kuri po gimdymo praėjus keliems mėnesiams prabėgo savo asmeninio rezultato greičiu. O po to ji daugiau nei penkerius metus savo rezultato negalėjo pagerinti. Taigi sporto pasaulyje visokių istorijų yra buvę. Tačiau tiesiog kiekvienas žmogus yra skirtingas, kiekvienam sąlygos yra skirtingos. Sunku šioje situacijoje kažką prognozuoti. Juk negali savęs su kažkuo lyginti. Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į krūvius, atsistatymą ir pan. Susideda daug dalykų, aplinkybių.

- Jeigu vis dėlto praleisite Tokijo olimpines žaidynes, galvosite apie 2024 m. Paryžiaus olimpinį startą?

- Tikrai taip. Manau, tuomet bus pats mano sportinės karjeros pikas. Man dabar yra 32-eji. Maratonininkai, būdami 35-38 m., pasiekia savo geriausius rezultatus. Taigi tikrai ruošiuosi tam ir tikiuosi, jog dar pavyks pagerinti asmeninį rezultatą. Galbūt netgi ne kartą.

- Nors dar anksti apie tai galvoti, tačiau, ar norėtumėte, jog užaugusi dukra rinktųsi sportininkės kelią? Abu tėvai - sportininkai, žino, kokia sunki sportininkų kasdienybė.


- Niekada neversime jos sportuoti, ar daryti tai, ko nenori. Tačiau, jeigu vaikas norės, visada palaikysime. Žinoma, auklėsime būti fiziškai aktyviai, mokysime sveikai gyventi. O, ar ji norės profesionalaus sporto, priklausys tik nuo Gabijos. Juk mes žinome, koks sunkus yra sportininko gyvenimas. Tačiau, jeigu jis jai teiks džiaugsmą, Gabija dėl to bus laiminga, tikrai palaikysime jos pasirinkimą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s