Iš pensijų fondų labiausiai bėga jaunimas

Naujų sutarčių - vos 3 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Saulius Davainis pirmiausiai priminė, kad yra galimybė ne tik visiškai pasitraukti iš kaupimo, bet ir atsiimti tik dalį lėšų bei likti, galima pasitraukti dėl sunkių ligų, laikinai stabdyti įmokas ir vėliau grįžti. Jis taip pat akcentavo, kad žmonės ne tik išeina iš fondų, bet ir ateina naujų.

Tiesa, „Sodros" direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė pranešė, kad bet kokiu atveju per pirmąjį 2026 metų ketvirtį kaupimą nutraukė 515 tūkst. dalyvių, o jame liko tik 875 tūkst. Kiek iš jų yra aktyvūs dalyviai, o kiek tokių, kurie yra emigravę ir įmokų seniai nemoka, kol kas nėra aišku.

„Sumos, sugrįžusios į „Sodrą", kurios buvo pervestos pensijų kaupimo bendrovėms iš „Sodros" lėšų, ir valstybės skatinamoji dalis yra 1,3 mlrd. eurų", - dėstė „Sodros" atstovė.

Didžiausias pasitraukimo dažnis buvo jaunų žmonių imtyje - tarp 25 ir 35 metų amžiaus. O kalbant apie pajamas, daugiausia pasitraukė tų, kurių pajamos yra apie vidutinį darbo užmokestį.

„Kuo didesnės pajamos, tuo mažesnė dalis žmonių traukėsi iš kaupimo.

Nors norėjosi, kad būtų priešinga situacija, nes kaupti senatvei pirmiausia turi būti suinteresuoti žmonės su mažesnėmis pajamomis - užsitikrintų orią senatvę. Iš kitos pusės, jaunam žmogui tai dar yra ateitis.

Tačiau kaip viceministras sakė, matome, kad ir nutraukę vėl pasirašo sutartis, vėl kaupia. Naujų sutarčių per pirmąjį ketvirtį pasirašyta apie 3 tūkst. Bet kiek iš jų yra tie, kurie nutraukė ir iš naujo sudarė sutartis, duomenų dar neturime", - pripažino V.Latvienė.

Todėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas paprašė, kad, kai „Sodra" turės daugiau skaičių, juos pateiktų komitetui.

Ne viena priežastis

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas pareiškė, kad žmonės iš antrosios pakopos šiemet traukėsi ne tik dėl to, kad buvo atvertas langas, bet ir dėl kitų priežasčių.

„Buvo sudaryta galimybė atsiimti 25 proc. - tokių buvo 31 tūkst. Vidutinė atsiimta suma siekė 1,7 tūkst. eurų. Taip pat buvo prašymų išmokėti visas sukauptas lėšas likus 5 metams ar mažiau iki pensijos. Šita grupė siekė beveik 25 tūkst. atvejų, vidutinė suma - beveik 5 tūkst. eurų. Trečia grupė - žmonės, kurie pinigus išsiėmė dėl sunkios ligos ir kitų priežasčių. Tokių sutarčių - beveik 10 tūkst., o vidutinė atsiimta suma siekė beveik 8 tūkst. eurų", - dėstė jis.

V.Cibo vertinimu, pensijų kaupimo bendrovės puikiai susidorojo.

„Turėjome abejonių dėl likvidumo, nes suma yra didžiulė. Iki tol neturėjome tokio precedento. Mūsų nuomone, viskas įvyko sklandžiai, su visais prašymus pateikusiais gyventojais yra atsiskaityta.

Antradienį buvo likusios tik kelios dešimtys žmonių, su kuriais dar nebuvo atsiskaityta. Tačiau trečiadienį bus jau su visais atsiskaityta", - vakar komiteto posėdyje Lietuvos banko atstovas.

Eilės prie bankomatų

Lietuvos bankas ketina toliau analizuoti minėtus duomenis ir vertinti reformos poveikį šalies ekonomikai.

„Turbūt gegužės viduryje galėsime detaliau pakomentuoti, koks yra poveikis rinkai. Birželio pradžioje numatyta finansinio stabilumo apžvalga, joje taip pat turėsime įžvalgų. Bet, remiantis dabartiniais duomenimis, reformos įtaka infliacijai Lietuvoje gali siekti apie 0,2 proc.", - teigė V.Cibas.

Pasak jo, daugiausiai pinigų yra išgryninama.

„Turbūt ir jums teko matyti žmones prie bankomatų. Nuo balandžio 8 dienos grynųjų pinigų poreikis yra du tris kartus didesnis nei 2025 metų vidurkis.

Penktadienį jis buvo penkis kartus didesnis. Tačiau ir čia tiek mūsų padalinys, tiek ir komerciniai bankai puikiai susitvarko. Didesnių trikdžių nėra ir visi žmonės, kurie nori išsiimti grynuosius pinigus, tai padaro", - sakė jis.

Leidžia pinigus nelaukdami

Gyventojams atsiėmus antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas ir dėl to smarkiai išaugus prekybininkų pardavimams, verslo atstovai sako pastebintys, kad didelius pirkinius žmonės planavo iš anksto, tai nebuvo spontaniški sprendimai.

Pasak internetinės parduotuvės „Pigu.lt" atstovo Nerijaus Mikalajūno, pardavimai jų platformoje praėjusį savaitgalį buvo 3,5 karto didesni nei savaite anksčiau.

Padidėjusius srautus praėjusį savaitgalį fiksavo ir fiziniai prekybos centrai. Anot „Akropolio" rinkodaros ir komunikacijos vadovo Pauliaus Pociaus, prekybos ir pramogų centruose lankėsi keliolika procentų daugiau žmonių nei įprastai, o užimtumas buvo panašus kaip Kalėdų laikotarpiu.

„Turėjome ir ekstremalių atvejų - žmonės pirko robotus siurblius, telefonus bei kompiuterinę techniką, kuri buvo parduodama nuo 3 iki 7 kartų dažniau nei įprastą savaitgalį", - pridūrė P.Pocius.

SEB banko strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras sakė, jog nemažai daliai žmonių pensijų fonduose sukauptas turtas buvo vienintelės turimos santaupos, tačiau tai vis tiek nesustabdė nuo padidėjusių išlaidų.

Prognozės nepasitvirtino

Komiteto vicepirmininkė Gintarė Skaistė V.Cibui priminė, kad jo atstovaujamas Lietuvos bankas iš pradžių prognozavo, jog iš viso pasitrauks apie 20 proc. visų kaupiančiųjų, tačiau praėjus vos 3 mėnesiams jau pasitraukė 40 proc., o trauktis galima iki kitų metų pabaigos. Seimūnė pasiteiravo, kokios yra dabartinės Lietuvos banko prognozės.

V.Cibas nesiėmė spėlioti, o ankstesnės prognozės esą buvo paremtos Estijos, kur iš fondų pasitraukė apie 20 proc. klientų, pavyzdžiu. A.Sysui pajuokavus, kad estai yra lėtesni, V.Cibas šį juokelį palaikė. Ir dar jis pridūrė, kad Lietuvoje daug kas svarsto trauktis iš fondų dėl privalomo anuiteto.

„Galbūt reiktų žengti Estijos pavyzdžiu, kur privalomumo nėra. Žmogus yra laisvas, ar pasiimti tuos pinigus periodinėmis išmokomis", - pasiūlė jis.

Grąža krito

A.Sysas sakė gavęs daugybę laiškų su skundais, kad, prasidėjus krizei Artimuosiuose Rytuose, krito grąža atsiimant pinigus iš fondų, todėl kai kurie žmonės netgi atsiėmė prašymus leisti pasitraukti.

Jis Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Vaidoto Rūko paklausė, ar iš tikrųjų taip buvo, ar rinkos supanikavo. V.Rūkas neslėpė, kad kai kuriais atvejais grąža krito keliais procentais.

LIPFA duomenimis, pensiją toliau kaupiančių 875 tūkst. dalyvių sukaupto turto suma siekia apie 6,2 mlrd. eurų. Tuo metu 2025 metų gruodžio 31 dieną antrosios pakopos fonduose kaupė 1,446 mln. gyventojų, o sukaupto turto vertė sudarė 10,6 mlrd. eurų.