Romas Lazutka: „Ne milijonus žmonės atsiima“

„Kokie tai yra pinigai? Žmonės išlošia milijoną, būna, juos išvaisto. Čia pinigai nėra milijonai. Vidurkis yra apie 4000 eurų, kuriuos žmonės gali atsiimti. Sukaupta 11 mlrd. eurų, yra pusantro milijono žmonių; yra daug neaktyvių, nes emigravusių. Be to, visi sukaupti pinigai neatiduodami, dalis grąžinama į „Sodrą", - teigia R.Lazutka.

- Kaip tikslingai panaudoti pinigus?

- Nedrįstu žmonėms patarti, jei atsiima kokius 4000 eurų, kad štai, pavyzdžiui, automobilio nepirkite, geriau atiduokite savo vaikams, kad jie pirmą įnašą būstui padarytų.

Net 40 proc. žmonių Lietuvoje neturi jokių santaupų, tai jei toks žmogus pasidės į banko sąskaitą kokius 3000 eurų, tai bendras patarimas būtų toks - dėkite į terminuotą, paieškojus galima rasti 2,5 proc. palūkanas. Nelaikykite sąskaitoje, kur neterminuota, nes ten - jokių palūkanų.

Kita vertus, žmogui svarbu ne tik turėti pinigų, bet ir jų likvidumas. Ką reiškia likvidūs pinigai? Kad tu juos bet kada gali imti ir naudoti. Pensijų fonde yra turtas, kur išmokama pinigais, bet tu iki 65 metų neatsiimsi. Ir kas iš to, kad ten turi, tarkime, kokius 4000 eurų?

Jeigu išlūžo dantis, reikia kelių implantų, tai viskas, dabar lauk 20 metų, kol susitvarkysi? Arba automobilis - nemažai daliai žmonių automobilis yra tiek pat reikalingas, kaip šaldytuvas ar skalbyklė, nes be jo nenuveši vaikų, nenuvažiuosi į rajono centrą, nes žmonės gyvena miesteliuose, kaimuose...

Net į parduotuvę maistui parsivežti reikia mašinos, nes maišus tampyti nėra patogu.

Jeigu žmogus turi nuolat gendantį automobilį, nepereina techninės apžiūros, už remontus vis reikia mokėti, tai, žinoma, reikia pasikeisti automobilį. Jis naujo ir nenusipirks. Žmonės, kurie atsiims tris ar keturis tūkstančius eurų, naujų automobilių paprastai neperka.

- Žmonės žino, ką daryti su pinigais.

- Dauguma tikrai žino, ką daryti su pinigais. Banko ekonomistai bado pirštais: štai žmonės pasidės (pinigus, - aut. past.), infliacija „suvalgys". Infliacija „suvalgys" kokius 3 proc. nuo to, ką pasidėjai, jei kainos kyla. Bet jeigu žmogus neturi pinigų ir jam kasdien rūpi, „o jeigu kas atsitiks ir reikės pinigų?". Tai tokie žmonės miegos ramiau, ir nereikėtų jų kvailinti.

Jeigu šeima su dviem paaugliais vaikais jau 15 metų neturi galimybės išvažiuoti į Turkiją atostogauti, tai kelionė - puikus sprendimas, šeimai bus prisiminimai, susitelkimas. Nevisavertiškumo jausmas gal sumažės, nes girdi, kad visi tik skraido, o jie negali. O tokių žmonių, kurie negali, yra nemažai.

Beje, žmonės, kurių pajamos mažos, yra labai finansiškai raštingi, nes išsiverčia su mažomis pajamomis.

- Pilna reklamų apie investavimą, ką žinoti?

- Labai svarbu žinoti, kad investavimas rizikingas.

Žiniasklaida ir feisbukas užpildytas bankų, verslo atstovų, specialistų, kurie skatina investuoti, nes pinigai turi uždirbti, bet jie sako tik vieną tiesą. Antroji tiesa ta, kad nėra garantijų, kad investavęs atsiimsi bent tuos pačius pinigus. Jei investuoji, pavyzdžiui, 3000 eurų į investicinius fondus, gali būti, kad atsiimsi jau tik 2500 eurų. Banke to niekada nebus, nes valstybė reikalauja, kad bankai indėlius apdraustų, indėliai yra apdrausti.

Investicijos yra vertinamos trimis aspektas - kokią duoda grąžą, koks likvidumas (t.y. kaip greitai gali atsiimti) ir, ar yra rizika, ar ne. Jeigu pinigus į banką pasidedi, tai rizika tik infliacijos.

Norėčiau pakalbėti apie pačią sistemą. Prieš 25 metus siūlė tai daryti (kaupti, - aut. past.); kad sutaupysime „Sodros" pinigų; visuomenė senėja, „Sodrai" reikės mažiau išleisti, tas jau seniai sugriuvo, to nėra.

Apie pusę žmonių aktyviai dalyvauja kaupime, dalis pasitrauks, bet „Sodros" pensijos bus mokomos nepriklausomai nuo to, ar žmogus susitaupė, ar ne.

Yra įstatymas ir pagal jį žmogus įgyja teisę į pensiją ir apskaičiuojamas jos dydis, priklausomai nuo to, kiek metų jis dirbo, kiek jis mokėjo „Sodrai", kokia buvo jo alga, nuo kurios mokėjo „Sodros" įmokas. Nuo to priklausys žmogaus pensija.

Vienas žmogus bus susitaupęs vadinamąjį anuitetą, kitas nebus susitaupęs - „Sodrai" jokio skirtumo, jokio palengvinimo, tai reiškia ir visuomenei jokio palengvinimo.

Jei pusę žmonių bus nesusikaupusių, o kiti susikaupę, tai vis tiek neleis pusei žmonių badauti. Vis tiek reikės pensijas didinti, turiu galvoje iš „Sodros", ir reikės didinti mokesčius, jei bus mažai dirbančių žmonių.

Negalės valdžia pasakyti, ai, jūs susikaupėte, tai jums „Sodros" pensijų nedidinsime, taip nebus, visiems teks didinti.

- O kaip dėl pasitikėjimo klausimo, ar žmonių apsisprendimui turėjo įtakos nuskambėję skandalai (Šarūno Stepukonio byla)? Be to, vis kalbama apie pensinio amžiaus ilginimo tikimybę, žmonės pradeda svarstyti, gal aš nesulauksiu tos pensijos, tai gal geriau pinigai dabar rankose?

- Jauniems atrodo, kad 60-70 metų žmogus labai senas (šypsosi). Yra bendras pasitikėjimo lygis mūsų valdžia, jos sprendimais, pensijų sistemos ateitimi.

Kai buvo minima „Sodros" 100 metų, buvo atlikta apklausa, 75 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad jei nebūtų privalomas dalyvavimas „Sodroje", jie vis tiek dalyvautų, nes supranta, kad iš „Sodros" svarbu gauti ar tai ligos išmokas, ar pensiją. Vadinasi, tai didelis „sodrinės" sistemos pasiekimas, kad daug žmonių ja pasitiki.

Dėl II pensijų pakopos pasitikėjimo - dėl Stepukonio, taip, bet, man atrodo, čia toks fragmentas, masiškai tų vagysčių dar nebuvo. Nepasitikėjimas yra dėl didelių pažadų, nes buvo labai daug žadama.

Dabar, tie, kurie nori išlaikyti kaupėjus, gąsdina, kad demografija bus prasta, kad „Sodros" pensijų nebebus arba bus labai mažos. Tie pažadai nuvertėjo, nes žmonės jau susiduria su faktine padėtimi.

Žinoma, šiek tiek optimizmą žadina, kai žmogus mato bendrą sumą - štai sąskaitoje 7000-10 000 eurų, atrodo, kad tai dideli pinigai, bet tuos 10 000 eurų reikia dalinti 20 metų (jei moteris) ar 15 metų (jei vyras), nes maždaug tiek metų žmonės gyvena sulaukę pensinio amžiaus. Ir tada pasirodo, kad ta sumelė yra keliasdešimt eurų.

Nepasitikėjimas dar dėl automatinio įtraukimo į kaupimą - ne visi žmonės seka įstatymus ir pranešimus. Nuo 2019 metų Skvernelio Vyriausybė tą (automatinio įtraukimo tvarką, - aut. past.) buvo įvedusi, o šiais metais panaikinta. Žmonės galvojo, kaip taip galima? Nei aš prašiau, ir staiga nuo mano algos pradeda nuskaičiuoti.

Pensijų fondų valdytojai, bankų atstovai iš tos sistemos uždirba, jie vis kritikuoja valdžią, kad labai daug pasikeitimų sistemoje. Bet ta kritika nėra pagrista, kad tie pakeitimai kaip nors žmonėms kenkia.

2014 metais, kai buvo Kubiliaus Vyriausybė, buvo sumažinta „Sodros" įmoka; įvedė iš valstybės biudžeto ir pats žmogus turėjo prisidėti 1 proc. Skvernelio Vyriausybė vėl pakeitė, kad žmogus turi mokėti 3 proc. nuo algos, o valstybė prideda ir iš „Sodros" nebeimama. Tai tokie pasikeitimai.

Dabartiniai pasikeitimai - kad leidžiama išeiti iš kaupimo. Tai nenori, neišeik. Kuo tas pasikeitimas tau trukdo? Netrukdo. Tie, kurie iš to uždirba, labai kritikuoja tokius dalykus, nes neteks klientų - tiek dėl automatinio įtraukimo panaikinimo, tiek dėl leidimo pasitraukti. Aišku, pensijų fondų verslininkai labai nepatenkinti.