1 nuotr.Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas neslepia, kad Vyriausybė atlieka ir veiksmus, kuriems nėra pasiruošta, tačiau randa tam pateisinimų.
„Aš turiu klausimą švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Nuo 2024 metų įsigalioja PUPP (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, - aut. past.). Kas neišlaiko - arba turės likti kartoti kurso, arba eiti į profesinį mokymą. Bet mes puikiai žinome, kad 14 savivaldybių net neturi profesinio mokymo filialų.
Kitas dalykas, yra labai menka pasiūla profesinio mokymo programoje tiems, kurie neturi pagrindinio išsilavinimo. Tai ir klausimas yra, ar parengtos naujos programos? Ar pagalvota, kur tie vaikai galės mokytis? Nepamirškime, kad yra socialinės, ekonominės, kultūrinės atskirties vaikai, o Lietuvoje mokymasis yra privalomas iki 16 metų. Galimai, gali atsitikti taip, kad dalis iš viso nebesimokys po 16 metų", - į G.Jakštą kreipėsi parlamentarė prof. Vilija Targamadzė.
G.Jakštas buvo atviras.
„Daug turėjome diskusijų, buvo jos jau ir šioje salėje apie tai, kad, jeigu nesama pasiruošus kitam žingsniui, į jį reikėtų ir neiti. Pirmiausia, reikėtų jam tinkamai pasiruošti. Todėl, jeigu nėra išlaikomi atitinkami egzaminai, keliauti, įsivaizduojant, kad esu pasiruošęs, nors nesu, tai nėra geras kelias.
Tada turime daug diplomuotų, pažiūrėjus, atrodo, didelė dalis įgyja vidurinį išsilavinimą. Bet pažiūrėję ir į valstybinius brandos egzaminus, matome, kad už to vidurinio išsilavinimo dažnai nėra žinių. Todėl, jeigu nėra išlaikomi atitinkami PUPP'o egzaminai, galima kartoti kursą ir tam bus sudarytos sąlygos. Tačiau nėra taip, kad laukiame tiesiog PUPP'o ir kitose klasėse, kai yra pastebimos ugdymo spragos, yra skiriamos papildomos lėšos kursams, toms spragoms likviduoti. Tai mūsų siekis yra, kad mokiniai mokytųsi nuosekliai, o ne suprastų 12 klasėje, kad visgi neturi atitinkamų žinių", - pasiteisinimą surado ministras.
