Dainius Gaižauskas: Propagandos specialistai

- Feisbuke pagarsinote savo patirtį su LRT, kai, davęs interviu aktualia tema, savo atsakymo eteryje neišvydote. Kokį jūsų atsakymą nacionalinis transliuotojas nusprendė nutylėti?

- LRT kanalui daviau interviu tema „Ar Lietuva gali siųsti karius į Ukrainą?", tačiau mano atsakymas eteryje nepasirodė. Todėl jį ir pagarsinau FB paskyroje. Žurnalistui į klausimą, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pritartų siūlymui siųsti Lietuvos karius su mokymo misija į Ukrainą, vienareikšmiškai ir labai aiškiai atsakiau - NE, argumentuodamas, kad Lietuva negali prieštarauti NATO aljanso sprendimui, draudžiančiam valstybėms narėms be NATO pritarimo siųsti savo karius į Ukrainą.

Pabrėžiau, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusius Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono pamąstymus, dar kartą aiškiai ir griežtai atsakė, jog NATO nesiųs karių į Ukrainą.

Po šio pasisakymo jam paantrino JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos ir kitų valstybių vadovai. Po tokių pareiškimų normaliose valstybėse ši diskusija turėtų ir pasibaigti, tačiau jau nieko nestebina, kad Lietuvai tai negalioja. O negalioja todėl, kad prie Lietuvos valdžios vairo sėdi karo propagandos specialistai - konservatorių partijos atstovai - ir karo eskalacijos temą naudoja rinkimų kampanijai.

Pasikartosiu, gaila, bet LRT mano atsakymo neparodė. Tęsiant šią karių siuntimo į Ukrainą temą, tiems, kurie dar bando pasišildyti prie konservatorių karo kurstymo propagandos lauželio, noriu priminti vieną Lietuvos kariuomenės straipsnį, kuris paaiškina, kodėl Lietuvos parlamentas beveik kasmet balsuoja dėl Lietuvos karių misijų mandatų pratęsimo, kam to reikia ir kodėl tai darys ir ateityje. Pabrėžiu, dar nė karto Lietuvos parlamentas nebalsavo PRIEŠ šiuos nutarimus.

Tenka paaiškinti, kad pagal Seimo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimą, Lietuvos kariai karinėje mokymo operacijoje galės dalyvauti tik NATO ir Europos Sąjungos valstybėse narėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais, jeigu yra šių valstybių kvietimas mokymus vykdyti jų teritorijoje. Vienu sakiniu - Lietuva nesiųs karių į Ukrainą remiantis šiuo nutarimu. Taškas.

- Ar atvejis, kai jūsų atsakymas nepateko į LRT eterį, yra pavienis, ar tai įprastinė LRT praktika tokiais atvejais, kai atsakymas neatitinka valdančiųjų linijos?

- Tiesiogiai viso to įrodymų nepateiksiu, bet išties jaučiasi tai, kad valdančiųjų nuomonė nacionaliniam kanalui rūpi labiau negu opozicijos. Žinoma, yra žurnalistų, kurie bendrauja, bet vis tiek daug ką iškarpo ir palieka tai, kas parankiau valdantiesiems.

Nenoriu viską išsakyti tik iš blogosios pusės, bet opozicijai nacionalinis kanalas galėtų skirti daugiau dėmesio. LRT sako, jog į diskusijas, pokalbių laidas kviečiasi ir opozicijos atstovus. Taip, jie kviečia, bet požiūrio į vykdomosios valdžios ir opozicijos atstovus nėra ir ką lyginti. Matyt, todėl opozicija ir sako, jog LRT yra vykdomosios valdžios sienlaikraštis.

- Ar žiūrite lietuviškus kanalus? Ką apskritai apie juos manote?

- Žiūriu, nes man, kaip politikui, priklauso pasižiūrėti. To, ką nespėju pamatyti, yra atsakingi už viešuosius ryšius padėjėjai - jie sužiūri. Bet internetas man, deja, suteikia daugiau informacijos - galima susidaryti objektyvesnį vaizdą apie viską. Be to, tiesioginėse laidose, transliuojamose internete, opozicijos atstovai gali pasisakyti daugiau nei LRT ar kituose lietuviškos televizijos kanaluose. Manau, mes, kaip ir visas pasaulis, einame link to, kad internetas išstums televiziją.