Užsieniečiams baudos skiriamos, bet nesurenkamos

Toliau gilinantis į vežėjų problemas išaiškėjo kitas įdomus dalykas - nors keliuose sulaikoma nemažai techniškai netvarkingų, trečiosiose šalyse registruotų vilkikų ir puspriekabių, niekas nekontroliuoja, kad jie Lietuvos teritoriją paliktų suremontuoti, o reikalavimų nepaisantiems vežėjams paskirtos baudos būtų išieškotos.

Vežėjai pasigedo kontrolės

Redakcijos turimais duomenimis, užsienyje registruotos komercinės transporto priemonės (motorinės/priekabos), į techninių apžiūrų centrus detaliai apžiūrai buvo nukreiptos: 2021 m. 233/89 vnt., 2022 m. 335/108 vnt. ir 2023 m. 265/115 vnt.

Kitaip sakant, kasmet apie 300-400 keliuose patikrintų užsieniečių vilkikų ir puspriekabių nustatomi kokie nors trūkumai, dėl kurių jie privalo apsilankyti techninės apžiūros centre ir, tikėtina, vėliau važiuoti į servisą remonto darbams. Tai reiškia, kad Lietuvos biudžetą turėtų papildyti ir techninės apžiūros stotyse surenkamos rinkliavos, tiek servisų mokami mokesčiai, arba, jeigu užsieniečiai sumanytų gudrauti, baudos. Deja, kaip pasakojo redakcijos kalbinti vežėjai, teorija ir praktika mūsų šalyje gerokai skiriasi. Savo teiginius vežėjai pagrindė tikra istorija.

Vienam iš vežėjų ne taip seniai paskambino uzbekas ir pasiskundė, kad Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) sulaikė vilkiką bei liepė važiuoti į techninių apžiūrų stotį. Uzbekas lietuvių vežėjo prašė padėti papirkti tikrintojus, kad automobilis būtų paleistas be patikros. Vežėjas atsakė, kad taip nedaroma, ir pasiūlė atvažiuoti su trūkumų, kurie bus nustatyti po patikros, sąrašu bei ruoštis kelionei į servisą. Netrukus jis gavo apžiūros raštą, kuriame buvo įvardinta daugiau negu 30 trūkumų - nedegančios lemputės, varvantys skysčiai, atjungtas „AdBlue" ir t.t. Lietuvio skaičiavimu, vilkiko remontas turėjo atsieti apie 8000 eurų. 5000 būtų kainavusios detalės, 3000 - darbai, o į biudžetą per mokesčius būtų nukeliavę apie 2500 eurų.

Nesulaukęs probleminio vilkiko, lietuvių vežėjas paskambino uzbekui ir sužinojo, kad transporto priemonė jau per Latviją išvažiavo į Rusiją ir vėl grįš į Lietuvą su naujais dokumentais bei kitais numeriais. Tačiau be reikiamo remonto ir su gausiu trūkumu šleifu.

„Kodėl uzbekui nebuvo pritaikytos specialiosios apsaugos priemonės? Kodėl jo automobilis neuždarytas į specialią aikštelę kaip Vokietijoje? Kodėl su konvojumi jis nebuvo palydėtas į techninių apžiūrų stotį ir servisą? Kodėl jam buvo leista nesumokant mokesčių palikti Lietuvą?" - retorinius klausimus bėrė vežėjas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog dažnas iš Azijos atvykęs vilkikas gali „pasigirti" atjungta „AdBlue" sistema. Tai leidžia atpiginti keliones, tačiau yra vertinama kaip rimtas techninis trūkumas. Deja, mūsų šalies kontroliuojančios institucijos čia problemos nemato.

Institucijos rodo pirštais viena į kitą

Siekdama išsiaiškinti, kiek vežėjų priekaištai yra pagrįsti, redakcija pateikė užklausas Susisiekimo ministerijai, LTSA ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Gauti atsakymai nuteikė pesimistiškai.

LTSA atstovai priminė, kad patikrinimo kelyje metu nustačius didelius ir (ar) pavojingus techninės būklės trūkumus transporto priemonė siunčiama išsamesniam patikrinimui į techninės apžiūros centrą, o registracijos dokumentai sulaikomi. Patikrinimui skiriama savaitė.

„Dokumentai grąžinami po Techninės apžiūros centre atlikto išsamaus patikrinimo, kai nustatoma, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Tais atvejais, kai yra nevykdomas nurodymas atlikti išsamesnį patikrinimą, o transporto priemonė iš šalies išvažiuoja be dokumento - visa patikrinimo medžiaga persiunčiama šalies, kurioje įregistruota transporto priemonė kompetentingai priežiūros institucijai su prašymu įpareigoti vežėją tai transporto priemonei atlikti neeilinę techninę apžiūrą", - buvo patikslinta atsakyme.

Taip pat institucijos atstovai akcentavo, kad baudų išieškojimas iš užsieniečių yra ne LTSA, ne muitinės ir ne policijos (šios visos kontroliuoja vinjetes) kompetencija. Paskirtų baudų sumokėjimą, pasak jų, stebi ir vėliau išieškojimą Lietuvoje vykdo VMI.

O štai Susisiekimo ministerija nurodė, kad situaciją su baudų išieškojimu turėtų komentuoti ne tik VMI, bet ir LTSA, kadangi šie klausimai yra jų kompetencijoje.

VMI atstovė pokalbio telefonu metu patikino, kad baudų išieškojimų iš užsienyje registruotų transporto įmonių jie neužsiima.

Pinigų reikia, bet jie - nepasiimami?

Ratui apsisukus, redakcija dar kartą užklausė LTSA apie tai, kiek konkrečiai per 2021-2023 metus buvo paskirta baudų trečiųjų šalių vairuotojams už neatliktą transporto priemonės būklės patikrinimą ar tokios transporto priemonės tolesnį eksploatavimą ir kiek iš tų baudų buvo sumokėta į Lietuvos biudžetą.

Institucija atsiuntė LTSA patarėjo Remigijaus Valatkevičiaus atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad LR Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta atsakomybė už neatliktą transporto priemonės techninės būklės patikrinimą.

„2021-2023 metais LTSA patikrino 3104 trečiųjų šalių transporto priemonių techninę būklę. 450 vežėjų transporto priemonėms buvo uždrausta toliau važiuoti", - buvo nurodyta atsakyme.

Deja, informacijos apie tai, kiek iš minėtų 450 vežėjų prieš palikdami Lietuvos teritoriją sutvarkė savo transporto priemones, pateikta nebuvo. Turint omenyje, kad vieno vilkiko remontas gali kainuoti apie 8000 eurų ar daugiau, galima daryti prielaidą, kad dėl atitinkamos kontrolės nebuvimo šalies biudžetas neteko daugiau negu milijono eurų.

Taip pat nebuvo nurodyta, keliems iš vežėjų buvo paskirtos baudos už tai, kad jie toliau eksploatavo galimai netvarkingas transporto priemones, nors tai draudžiama.

Vadinasi, nors baudos trečiųjų šalių vežėjams kartais skiriamos, jos nėra išieškomos, kas reiškia, kad Lietuvos biudžetas praranda papildomas pajamas, o mūsų keliais toliau rieda techniškai netvarkingas sunkusis transportas. Atsakingos institucijos rodo pirštais viena į kitą, bet problemos spręsti neskuba.