Feljetonas. IŠ STRAIPSNIŲ CIKLO: "BE PYKČIO".
Vitas TOMKUS, Žurnalistas
Kaip manot, kiek ištratina per metus viešųjų ryšių specialistai? (Turiu galvoje - pinigus.)
Milijoną? Šimtą milijonų? Milijardą?..
Nesismulkinkim.
Bent akimirkai paklausykim globalistų ir pažiūrėkim globaliai: kasmet visokioms akcijoms, įvaizdžiams, reklaminėms informacijoms bei dezinformacijoms, propagandai bei kontrpropagandai pasaulyje ištratinami trilijonai.
Turiu galvoje ne tik verslo bendroves, kaip antai "Coca Cola", kuri šiems reikalams skiria trečdalį savo biudžeto.
Trilijonus tratina politikai bei jų valdomos propagandos mašinos.
Pavyzdžiui, Rusijos arba JAV spec.tarnybos. Juk reikia kažkaip pasiaiškinti dėl Čečėnijos arba Gruzijos, Afganistano bei Irako…
Bepigu Izraeliui, traiško palestiniečius tarytum utėles. Jam pasaulio nuomonė - nė motais. Kas pasisako "prieš", iškart tampa "antisemitas", kuriam iškart pritaikomas BK straipsnis.
Žodžiu, elgiasi kaip tas vyras, kuris, grįžęs paryčiais namo, žmonai atšauna: "Pati ką nors sugalvok, aš jau tingiu meluoti."
Kas atsitiko? Iš kur tas globalus nebaudžiamumas?! Negi pasaulis visai supuvo?
Pastaruoju metu vis dažniau apraudami "dingę žurnalistiniai tyrimai": Kur jie? Kur jie pradingo?
Atsakymas paprastas: nebėra ką demaskuoti. Kadangi jau seniai niekas nebesimaskuoja. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vagia, meluoja ir žudo atvirai. Ciniškai ir demonstratyviai. Taip, kad visi matytų, kas jų laukia, jeigu nepaklus nusikalstamai sistemai.
JAV subombardavo Iraką dėl cheminio ginklo, kurio akivaizdžiai nerado. Taip ir parodė savo TV reportažuose - kaip nerado. Nufilmavo kažkokius surūdijusius šovinius ir pakomentavo, kad veikiausiai jie išlikę po Antrojo pasaulinio karo.
Ta proga prisiminkim, kaip svetimas teritorijas okupuodavo rusai. Jei kariaudavo Afrikoje, vietinėm uniformom perrengdavo "juodukus" iš Kubos. Jei darydavo perversmą Afganistane, prieš tai Maskvoje paruošdavo Babraką Karmalį - kad būtų panašus į būsimąjį afganistaniečių liaudies prezidentą. Mat tais laikais dar buvo svarbi tarptautinė opinija.
Šiandien, ką pagalvos pasaulis, nebesvarbu.
Amerikiečiai net nemėgino "ištaisyti" savo strategų klaidų. Kas jiems kliudė paslapčia atgabenti kokią nors cheminę bombą ir visiems pademonstruoti: va, nuo ko jus išgelbėjom! Negi jie kvaili? Anaiptol.
Jie labai protingi.
Ir savo tikslą pasiekė: visi pamatė, kad jie bet kada, bet ką ir už bet ką gali imti ir subombarduoti. Netgi per klaidą. Netyčia. Šitaip sąmoningai kuriamas nebaudžiamumo įvaizdis.
Aferistas ir klastingas spekuliantas G.Sorosas irgi nesikuklina: pavogęs milijardus iš britų, rusų, tailandiečių ir malaiziečių, kilniaširdiškai numeta skatikus "alkanai" inteligentijai (taip pat - ir Lietuvoje.) Ne už dyką. Mainais papirktieji ir išrinktieji turi giedoti jam ditirambus ir visais įmanomais būdais - per radiją, televiziją bei spaudą - šlovinti jo didžius darbus. Kokius - nėra prasmės spėlioti. Jis jų neslepia. Savo knygoje pats giriasi, kad "Rytų Europą" siekia "amerikonizuoti".
Ar skaitė jo knygą Lietuvos inteligentai? Jei taip, ar tam pritarė? Jei taip, paaiškinkit tautai, kuo tai skiriasi nuo Lietuvos "rusinimo" politikos? Tik tuo, kad mus pavergs aukštesnės civilizacijos atstovai?..
Tai bent Nepriklausomybės suvokimas.
Kai savo aferomis atvirai puikuojasi ir viešai džiaugiasi pelningomis "piramidėmis" milijardus pradanginęs Bernardas Madoffas, logiška, kad nėra ko gėdytis ir mūsų vietiniams ilgapirščiams. Todėl ir klykia it pempės ant dirvono: "Gėda, gėda, gėda prieš pasaulį!"
Atseit pasaulyje jau seniai tratinami trilijonai, o mes čia vos vieną kitą milijardą per metus, kaip kažkokie vargšai... Aišku, kad gėda žmonėms pasisakyti. Žinoma, gėda dėl tokio nepaslankumo.
Pastebės Europa ir nebeduos mums daugiau pinigo. Sakys, jei nesugebate įsisavinti - tai ir nereikia. Duosim aferistams iš kitų šalių.
Iš tikrųjų, kur žiūri mūsų įvaizdžio specialistai? Kodėl netratina kaip visi?
Ogi jie labai užsiėmę: kuria niekam tikusius įvaizdžius. Labai netikslius ir labai melagingus.
"Troškulys yra niekas - įvaizdis yra viskas" - trimituoja reklamos kūrėjai. Ir lupa už tai velniškus pinigus.
O mano pažįstamas ekspertas, Anatolijus iš Lentvario, sukrapštęs keliasdešimt centų, susiverčia butelį ir į šipulius sumala visą įvaizdžio kūrėjų koncepciją. Numalšinęs troškulį, jis visai nebesirūpina savo įvaizdžiu - kartais kriuksi kaip paršas, kartais žvengia it eržilas…Akivaizdžiai leidžia suprasti, kad į įvaizdį jam nusispjaut. Svarbu, kad netroškina.
Keisti įvaizdį visuomet lengviau nei gyvenimo būdą. Keistis pačiam visuomet sunkiau. Tam reikalingas tvirtas charakteris, kuris, deja, ne kiekvienam duotas. Čia į pagalbą ir atskuba įvaizdžio specialistai, kurie maloniai siūlo keistis ne pačiam, o pakeisti tik savo įvaizdį: "Padarysim iš tavęs prezidentą, jei ne klestinčios firmos, tai bent - prasiskolinusios Lietuvos."
Tik keista, kad brukamas įvaizdis būna diametraliai priešingas realybei.
Tarkim, įvynioja verslininką su jo gražia žmonele, dar gražesniais namais ir automobiliais į blizgantį žurnalo viršelį, ir štai jums rezultatas - sektinas verslininko paveikslas. Sėkmės džentelmenas K. Nors vesk į susitikimą su skautais. O kai kiti specialistai pasodina jį už grotų, fizionomiją padalindami į kvadratėlius, - paprasčiausias reketininkas Vadimas. Imk ir veskis skolų išmušinėt. Kuris vaizdas teisingas? Rinkis kurį nori.
Ką jau kalbėt apie paprastus kaimo žmones: išvesk į žmones arba klubus, sušukuok moteriškai, išsukiok rankutes delnais į viršų, užkabink už parankės kokią "žvaigždę" iš Maskvos (Vasią ar Vasiljevą), ant ausies - kokį auskarą ir gausi tikrų tikriausią Dizainerį. O primink žmonėms, kaip siekdamas populiarumo, jis pasinaudojo draugyste su garsia balerina, nuplagijavo knygą, iškoneveikė Lietuvos moteris, pasisavino Nijolės kailinių autorystę, ir išvysim atvirkščią vaizdą: ne Dizaineris, o paprastas kaip santechnikas.
Kompleksuotas vaikinukas iš kaimo.
Tiesa, reikia pripažinti, kad būtent jis paskelbė karą "Maximai" Lietuvoje. Ar pamenat, kaip supeikė mūsų ponaites, kad šios nesirūpina savo įvaizdžiu ir, išsidabinusios brangiausiais kailiais, drįsta tampytis prigrūstus įvairių prekių "Maxima" maišelius?
Būtų žmonės jo tada paklausę, dabar gal jokių problemų nei su "Maxima", nei su Leo nebūtų.
Gaila, kad jo balsas į dangų neina. Matyt, laikas keisti įvaizdį.
O ką daryt A.Valinskui, atvirai sakant, nežinau. Kol kas aišku viena - kad ir ką jis darytų, bus blogai: kai ponaitis Valinskas kvailiojo televizijose, visi postringavo apie jį kaip apie visagalį prodiuserį, kuris savo produktyvumu ir išradingumu užgožia jaunus talentus, o kai ponas Valinskas nuėjo į politiką ir savo savybes pritaikė kovoje su veidmainiais bei vagimis, įvairaus plauko specialistai ėmė jam klijuoti "juokdario" etiketę.
Nepataiko A.Valinskas koja kojon su mada ir baigta. Galėčiau jam pasiūlyti plaukus susilaižyti kaip Juozuko, deja, neįmanoma… Kaip tu susilaižysi plaukus ant pakaušio? Liežuvis per trumpas. Šmaikštus, bet trumpas.
Ką gi, jei netinka dizainerio variantas, teks imtis kraštutinės priemonės: patupdyti už grotų - už tai, kad dainavo, dėdamas skelbimus į "Respubliką". Ir prisegti ženkliuką: "Teistas už ypač gerus darbus". (Žodelį "ypač", aš specialiai sugalvojau - kad su Zuoku nesusipainiotų: vienas bus "ypač", kitas - "šiaip".) Gal "aukos" įvaizdis jam padės? Asmeniškai teisme galėsiu paliudyti, kad dėjo, bet nedainavo.
Kaip šiandien prisimenu: dėjo ant Salamakino, ant Mazuronio, ant Pakso, ant Uspaskicho, ant Zuoko, ant komunistų (žiūr. LDDP Seimo narių sąrašą), ant vagių, ant melagių… O-ooo, ant ko tik jis nedėjo! Man lengviau juos būtų išvardinti. O uždainavau aš, gavęs pinigus už skelbimus. Nors kartą savo konkurentus aplenkiau. Kaip čia žmogus neuždainuosi iš laimės. Šitoks įvykis. Po šitiek metų.
Visa laimė, ne aš vienas linksminuosi. Pokštus krečia visos informavimo priemonės, žūtbūt mėgindamos A.Valinsko kovą su korupcija paversti juokais. Argi nekeista? Man tai ne.
Kaip kitaip supuvusi sistema gali reaguoti į žmogų, kuris užsimojo perpus sumažinti Seimui algas, jų vietų skaičių Parlamente ir dar paskelbti moratoriumą vagystėms? Kokia sistema tam nesipriešins? Negi jos atstovas, koks nors mažiukas, su džiaugsmu prisipažins, kad, viešai įsipareigojęs sumažinti korupciją arba atsistatydinti, jis per metus pražiopsojo milijardą litų, kaip teigia ekspertai?
Žinoma, kad ne, nes tuomet visiems paaiškėtų, kad jis yra ne tik didelis melagis, bet ir dar didesnis žioplys. O kas jeigu Profesorius jį pradės kamantinėti: "Kas galėtų paneigti, kad…Che-che-che…"
Nepadėtų nė "Respublikos" išgarsinta frazė: "Vsio zakono". Juk jos autorius pensijoj… Riesta būtų "mažiukui". Tektų vėl "tepti slides" ir į Alpes bėgti slėptis. Kaip senais gerais laikais. Po to ilgai ir nuobodžiai laukti, kas laimės: Valinskas ar korupcija?
Deja, irgi nebegalima… Negalima gadinti įvaizdžio. Ne - "mažiuko". Šalies. Pats kvailas, kad apskelbė pasauliui, jog "Lietuva - drąsi šalis". Dabar pats turės ir kentėti. Juk sunku įsivaizduoti, kad drąsios šalies ekspremjeras slėptųsi Alpėse. Nebe tie laikai.
Bent jau būtų pridūręs, kokiais atvejais Lietuvos valdžia būna drąsi. Drąsiai ir be baimės įstojom į Europos Sąjungą. Drąsiai pirmieji net neskaitę priėmėm ES Konstituciją. Drąsiai ir ryžtingai įsipareigojom Ignaliną uždaryti. Drąsiai ir nesismulkindami padovanojome "Mažeikių naftą" valkatom. (Prokurorai iki šiol jų gyvenamosios vietos negali nustatyti.) Drąsiai pagal komandą iš Briuselio supjaustėm savo laivyną. Drąsiai ir be gailesčio griaunam Lietuvos ūkį. Drąsiai rizikuojame savo vaikų ateitim, beprotiškai lįsdami su milijardinėm skolom į užsienio bankus..
P.S. Nuo autoriaus: Na ką, mažiuk, dar "padarom ant drąsos" ir toliau žygiuojam smagiai pasidainuodami: "Drą-siai, drau-gai, ko-ja ko-jon…"
Bedugnė jau nebe už kalnų.
