Donaldas Trampas atveria klondaiką aferistams

Ir visiškai rimtai po nedviprasmiškos D.Trampo laikysenos Europos ir konkrečiai Ukrainos atžvilgiu buvo pasirodę įtarimų, ar tik D.Trampas nebus turėjęs sąsajų su KGB.

Verslininkas, Amerikos lietuvis Arūnas Povilas PALIULIS, išstudijavęs prezidento biografiją, iš tiesų regi joje nemažai gijų, nutįsusių Rusijos link, tačiau desperatiška užuomina dėl KGB jam kelia dvejonių, nors galime neabejoti, kad verslo magnatas D.Trampas buvo atsidūręs saugumo tarnybų interesų lauke.

- Kaip ir kada JAV verslininkas Donaldas Trampas nuklydo į Rusiją?

- Turėčiau pradėti pasakojimą iš toli, kai jis, 1977 metais vedęs čekų manekenę Ivaną Zelničkovą, pateko į Čekijos saugumo akiratį. Ivanos tėvas buvo čekų saugumo informatorius. Kad jis galėtų aplankyti savo dukrą ir anūkus Niujorke, jis neišvengiamai turėjo informuoti apie dukros veiklą bei žento pamąstymus. Kita vertus, ne paslaptis, kad praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje diduma Amerikoje rezidavusių Sovietų Sąjungos mokslininkų, diplomatų, žurnalistų buvo KGB pareigūnai.

Vienas jų, sovietų ambasadorius Vašingtone Anatolijus Dobryninas, 1986 metais pakviečia Trampą pietų ir užkalba dantį galimomis nekilnojamojo turto investicijomis. Tuo tikslu 1987 metais Donaldas su Ivana vyksta į Maskvą, kur buvo be galo pagerbtas - apgyvendintas „Nacional" viešbutyje šalia Kremliaus, sako, tam pačiam kambaryje, kur Vladimiras Iljičius buvo prisiglaudęs revoliucijos metais. Jam buvo parodyti keli sklypai Kremliaus apylinkėse, kur jis galėtų statyti savo viešbučius, bendrabučius ir net kazino...

Deja, nuo 1991 metų vienas po kito ėmė bankrutuoti Trampo projektai, ir po kiek laiko joks amerikoniškas bankas jam jokių paskolų nebesutiko duoti. Jo laimei, atsirado Vokietijos „Deutsche Bank", kuris bendraudavo su rusais ir, kaip vėliau paaiškėjo, „išplovė" daug oligarchų turto. Jis išdavė 2,5 mlrd. dolerių paskolą Trampui pagal „Gazprombank" garantiją. Tai leido toliau vykdyti įvairius projektus Vašingtone, Majamyje, Floridoje, Niujorke, kur D.Trampas pristatė daug nekilnojamojo turto ir labai daug jo ir labai brangiai perleido rusų oligarchams per ofšorines kompanijas.

Įdomus faktas: kilus 2008 metų ekonominei krizei ir išsilaksčius NT pirkėjams, už 40 mln. dolerių įsigytą Trampo pilaitę vienas rusų oligarchas (Dmitrijus Rybolovlevas) sumokėjo 100 milijonų, net jos neapžiūrėjęs... dabar ruošiasi ją nugriovęs statyti kelis namus...

- Atrodo, visos Trampo intencijos grįstos naudos principu.

- Visi jo pamąstymai, visi jo veiksmai yra savanaudiški. Sovietų ambasadorius A.Dobryninas yra minėjęs, kad Trampas jam pasirodė labai protingas, labai turtingas, labai ambicingas ir labai narciziškas, mėgstantis dėmesį ir pagarbą egoistas.

- Kas buvo paskui?

- 2013 metais Trampas vėl važiuoja į Maskvą, kaip vienas iš konkurso"Miss Visata" rėmėjų ir jam vėl rodomi plotai, kur jis galėtų statyti viešbučius ir dangoraižius ne tik Maskvoje, bet ir Sankt Peterburge, Sočyje. Čia jį globojo azerbaidžaniečių kilmės rusų oligarchas Aras Agalarovas, parėmęs patį Trampą 20 mln. dolerių konkurso organizavimo tikslais. Jis siūlė jam statyti TRUMP dangoraižį Maskvoje bei 3 mlrd. dolerių investicinio projekto Rusijoje galimybę. Taigi, Trampo verslas po truputį atsigauna, bet 2016 metais, jam tapus JAV prezidentu, pereina į jo sūnų Donaldo ir Eriko rankas. Į žurnalistų klausimą dėl tolesniam verslui vystyti reikalingų lėšų buvo atsakyta, kad jų bus rasta Rusijoje.

- Žinoma, kad pats Trampas kategoriškai neigia bet kokius ryšius su KGB. Beje, ir teismuose nepavyko įrodyti, kad specialiosios Rusijos tarnybos galėjo paveikti prezidento rinkimų rezultatus. Vis dėlto įtartina, kodėl Trampas palankesnis Rusijai, o ne Europai, su kuria iki šiol siejo ir liberalioji ideologija?

-Trys KGB pareigūnai - Jurijus Švecas, Alnuras Musajevas ir Sergejus Žirnovas - yra pareiškę, kad bendravo su Trampu, tačiau nepatvirtino, jog jis būtų buvęs jų bendras. Žinoma, kad Rusijos aliuminio pramonės magnatas Olegas Deripaska ne tik palaikė ryšius su Trampo rinkiminės kampanijos direktoriumi, bet ir organizavo pusės milijono dolerių honorarą Trampo asmeniniam advokatui. Nuo 2016 metų vyko spec. prokuroro tyrimas dėl Trampo ryšių su Maskva ir KGB; jis įrodinėjo, kaip Rusijos oligarchai stengėsi padėti Trampui būti išrinktam 2016 metais, bet šiam vis pavykdavo išsisukti dėl jam keliamų bylų. Kadangi jis gerbia jėgą, ir politinę, ir karinę, ir kapitalo jėgą, dėl to jis gerbia ir Putiną, ir Rusiją.

- Ir niekina Europą?

- Jo akimis Europa nieko nesugeba, išskyrus tvarumo teorijas, LGBT teises bei ištisą mokymą, kaip priimti ir maitinti nelegalius migrantus. Jam Europa yra putėsiai: pūstelsi, ir nuplevens, jam ji - beveik niekas. Jau aišku, kad jis nedotuos ir kariškai nerems Ukrainos, ir ji metų bėgyje kris. (Rusija skelbia papildomai šaukianti 150 tūkst. jaunuolių į karinę tarnybą, o Ukrainai nėra iš kur jų paimt, - jau dabar kareivių vidutinis amžius - beveik 40 metų.) Trampas dabar aiškina pykstantis ant Putino, kad jis bombarduoja Ukrainą ir kelia naujas sąlygas dėl paliaubų, bet, manau, truputį patriukšmaus ir apsiramins.

Na, o Lietuvėlė Trampui - lašas jūroje, tik musė ant nosies galiuko. Jo politika, siekianti suskaldyti pasaulį, atskirti Europą nuo Amerikos, supriešinti karinio aljanso narius ir sąjungininkus, sukurti netvarką, palaikyti ultradešiniųjų partijas Europoje, sudaro įspūdį, tarsi jis vykdytų Maskvos užduotą politiką.

Putino smegenimis vadinamas Aleksandras Duginas, rašytojas, istorikas, filosofas, šovinistas, prieš kiek laiko išsireiškė esą pagal savo pažiūras Trampas galėtų priklausyti Rusijos sąjungininkams. Vis daugiau žmonių dėl to ima tikėti sąmokslo teorija, teigiančia, kad už mūsų akių Trampas su Putinu dalijasi Europą. Kad Putinas gviešiasi atkurti buvusią Tarybų Sąjungą su Gruzija, Moldova, Baltijos šalimis, Lenkija, gal net iki Pietryčių Europos, palikdamas Trampui Šiaurės Vakarų Europą...

- Šiandien Europa labiausiai sukrėsta dėl Trampo paskelbtų muitų. Jūs irgi?

- Muitų tarifai nustatyti 190 šalių, tarp jų ir toms, su kuriomis Amerika neprekiauja, priešina ją su visu pasauliu. Šios dienos duomenimis, jau 50 valstybių pasirengusios derėtis su Amerika. Ir politikai, ir pramonininkai, ir finansininkai, ir pagaliau piliečiai supranta, kad tai sukels infliaciją, dar svarbiau - didžiulę recesiją, nusirisiančią per pasaulį. Praėjusią savaitę, kai muitai buvo paskelbti, Niujorko akcijos biržose smuko 8 proc., sunaikindamos 7 trilijonus turto (64 proc. amerikiečių turi akcijų biržose).

Amerikos ekonomikos laukia žiauriai sunkus laikmetis: smuks akcijos, obligacijos, kils bedarbystė ir bankrotų banga, - bus baisiau nei 2008 metais. Kiekvienas naujas automobilis nuo šių dienų pabrangs 5000 dolerių. Manyčiau, kad Trampas stipriai apsiriko dėl tarifų. Neabejotinai, kaip ir prohibicijos laikais, vėl suklestės kontrabanda, sukčiams vėl sugrįš auksiniai Klondaiko metai. Visi suvaržymai yra apeinami.

Atsimenu, kai prieš 30 metų pradėjau prekiauti su lietuviais, tai jų pirmos mintys, pirmos ambicijos buvo, kaip apeiti visus suvaržymus, taisykles, muitus, mokesčius. Iki šiol panašiai mąsto ir ukrainiečiai, ir rusai, ir baltarusiai. Jiems pelnas reiškia išsisukimą nuo mokesčių: mokėsi mokesčius - dirbsi nuostolingai. Taip bus ir Amerikoje, ir niekas pažeidėjų nei sugaudys, nei suvaržys. Juo labiau, kai pelnas yra toks viliojantis.

Prieš 90 metų mano senelis ir jo pusbrolis buvo nusidanginę į Ameriką. Senelis įsidarbino Čikagos galvijų skerdyklose, o jo pusbrolis, patyręs Suvalkijos degtindaris, pradėjo vežioti šnapselį iš Kanados. Paskui jis tapo mulu - vežiojo Kubos cukranendrių spiritą. Būtų ir toliau tuo vertęsis, bet Niujorko mafija patarė pasirinkti arba du metrus po žeme, arba pasitraukti.

Taigi, kai abudu grįžo tėviškėn, senelis iš sutaupytų lėšų nusipirko plūgą ir du žemaitukus, o jo 42 metų pusbrolis - dvarą su arklide, bravorą, 150 hektarų ir vedė šešiolikmetę kaimo gražuolę. Užėjus karui, mano senelis su šešiais sūneliais ir dviem martelėm traukėsi į Vokietiją, paskui - į Ameriką, o tas jo pusbrolis, ypač jo žmonelė, negalėjo atsiskirti nuo savo turto. Jį išvežė Sibiran pirmuoju trėmimu, ir nuo to laiko iki šių dienų niekas nieko apie jį nėra girdėjęs...

- Koks šio pasakojimo moralas? Geriausia nieko neturėti?

- Ir būti laimingam... (Juokiasi.)

- Ar jūsų tėvynainiai laimingi išsirinkę tokį prezidentą?

- Kiek teko kalbėti su draugais, bičiuliais Amerikoje, jie man aiškina, kad Trampo populiarumas dar neišblėsęs, ir jeigu prezidento rinkimai vyktų iš naujo, jo persvara būtų dar didesnė, negu buvo lapkričio mėnesį. Jiems patinka, kad mokyklose jų vaikų psichika nebežalojama, verčiant pasirinkti vieną iš daugelio lyčių, jie pritaria Trampo direktyvoms dėl nelegalių migrantų: jis atšaukia federalinę paramą ne tik nelegalams, bet ir valstijoms bei miestams, kurie skiria paramą nelegalams. Per du mėnesius nelegali imigracija sumažėjo apie 90 proc. Toliau statoma siena Meksikos pasienyje, jos apsaugai išsiųsta 12000 karių. Migrantai, nelegaliai kirtę sieną, gaus pažymėjimą, draudžiantį bet kada atvykti į Ameriką. Visiems šalių, kurios nepriima grąžinamų migrantų, piliečiams taip pat bus neišduodama vizų į Ameriką.

Amerikiečiams patinka, kad Trampas sumažino federalinę biurokratiją, kad jis atšaukė iš pareigų tuos prokurorus ir teisėjus, kurie reikalauja iš kalėjimo už užstatą paleisti nusikaltėlius, arba dar geriau - uždaryt visus kalėjimus ir jų nuteistiesiems suteikti socialinę ir psichologinę paramą. Jis atleidinėja tuos prokurorus ir teisėjus, kuriems milijoninė Sorošo paspirtis nutiesė kelią į šiuos postus, žinoma, atleidinėja ir savo priešus...

- Šiuo atveju silpnybė nėra dorybė?

- Šiandien sunku kalbėti apie Amerikos dorybes. D.Trampas, siekdamas paliaubų Ukrainoje, skelbia, kad Ukraina skolinga Amerikai 500 milijardų už karinę paramą, nors jos tėra gauta už 125 milijardus, ir reikalauja, kad Ukraina jai perrašytų 50 proc. retųjų metalų iškasenų. Volodymyras Zelenskis žadėjo pusę retųjų išteklių, jei Amerika užtikrins saugumą, tačiau, negavęs teigiamo atsakymo, atsiėmė savo siūlymą. Ir dabar Trampas sako: jeigu jis mums retųjų metalų neduos, jam bus blogai ir labai blogai. Ką tai sako apie Ameriką, kokios jos vertybės?

Kaip sakydavo senais laikais: „Macht ist Wahrheit" - jėga yra teisybė. Fašistų posakis. Kas turi didesnę jėgą, valdo ir valdys. Jau toks pasaulis akivaizdžiai darosi. Kai mūsų įmonė Jungtiniuose Arabų Emyratuose ieškojo naujų investicijų rinkų, vienas iš pagrindinių klausimų buvo: kokia yra tos šalies teisinė sistema, ar galima bus kreiptis į teismą ir tikėtis teisingo sprendimo ginčų ar nesusipratimų atveju.

Dabar atrodo, kad Amerikoje teisybės nėra, - tėra tik vienintelė Trampo teisybė. Daugybė žmonių buvo išmesti į gatvę jo nurodymu, net neperspėjus, net neleidus jiems pasiaiškinti. Dešimtims mokslininkų, drįsusių pasisakyti už Palestinos teises, buvo panaikinti leidimai gyventi šalyje. Ilgai nenorėjau tikėti demokratais, kurie tikino, kad išrinkę prezidentu Trampą, gausim diktatorių. Taip ir yra, jie buvo teisūs.

- Bet juk prezidentas - dar ne visa Amerika?

- Prieš 40 metų, kai nuvykau į Prancūziją, vyko protestai prieš F. Miterano leidimą greito maisto restoranų tinklui „McDonald's" įsikurti Paryžiuje. Prancūzų klausinėdavau, kodėl jie prieštarauja amerikonams, ir jie atsakydavo: todėl, kad jie yra begėdžiai ir be kultūros. Prieš 30 metų, man jau gyvenant Vilniuje, apsilankęs Trakų gatvėje atsidariusiame Amerikos kultūros centre, likau nusivylęs jo veikla: truputis knygų, per savaitę - filmas... Direktorė paaiškino, kad viskas labai paprasta: kam reikia kultūros centro, jeigu nėra kultūros.

Ir dar vienas prisiminimas, jis jau iš mūsų dienų. Kalbėjau su vienu rusų šviesuoliu - 35 metų matematiku, baigusiu Maskvos universitetą su pagyrimu; jis pasakojo nuo vaikystės žavėjęsis Amerika, jos kinu, literatūra, muzika. Prieš dvejus metus, pagaliau išsipildžius svajonei ir du mėnesius praleidus jo svajonių šalyje, į mano klausimą, kokia jam toji Amerika pasirodžiusi iš arti, jis atsakė: „Nesitikėjau pamatyti tiek daug pasiturinčių, nusipenėjusių ir tamsių žmonių".

Prisipažinsiu, tiek po prancūzų, tiek po Amerikos kultūros centro direktorės, tiek po matematiko žodžių apie šalį, kurioje prabėgo mano jaunystė, buvau be galo įsižeidęs ir net supykęs, bet šiandien - jau nebe. Mano žmonelė (aktorė, rašytoja, vertėja Karolina Masiulis - D.Š.) sako: „Negali būti prezidentas be kultūros. Kultūra nėra viskas, bet be kultūros nėra nieko".