Dovanos valstybės gimtadieniui

Nors darbus atrinko autoritetinga komisija, vadovaujama architekto, Nacionalinės premijos laureato, Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Algirdo Žebrausko, tačiau leidimas statyti paminklą - regis, Vilniaus tarybos rankose. Savo pasisakymais meras Remigijus Šimašius, švelniai tariant, verčia abejoti, kad toks leidimas apskritai bus gautas. Iš prezidentūros ir Kultūros ministerijos taip pat girdėti vienaprasmiškas: nėra kur skubėti.

Šiandien ši dviprasmiška situacija bus aptarta Vyčio paramos fondo iniciatyva vyksiančioje konferencijoje Seime.

Šio fondo pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas džiaugiasi, kad ir komisijos, ir gyventojų nuomonės dėl A.Sakalausko modelio sutapo.

- Mes džiaugiamės, kad jis patinka žmonėms, kad yra klasikinis, nesusijęs su kokiomis nors madomis mene ir kad jo autorius - skulptorius su visu sąrašu paminklų (Vincas Kudirka, Antanas Baranauskas, Liudvikas Rėza...). Paskutinis jo darbas - LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio antkapinis paminklas Kijeve, dėl kurio jam tenka bendrauti su Ukrainos metalo meistrais, o tai suteikia techninių galimybių pastatyt numatytu laiku ir Vyčio skulptūrą Vilniuje.

- Tačiau iš pašalės sakoma: jos nereikia.

- Dar 2015 metais keturiolika patriotinių organizacijų kreipėsi į prezidentę ir premjerą, miesto merą, kultūros ministrą ir kitus, kad Lukiškių aikštėje Vilniuje būtų statomas Vytis, kaip vienijantis lietuvius ir atpažįstamas laisvės simbolis, kaip paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Ne herbas, bet kūrinys Tautos simbolio tematika. Mes rašėme ne vieną laišką merui, norėjome susitikti, bet vienintelis, kuris su mumis nepanoro susitikti, buvo meras. Meras vis dėlto nėra padišachas. Manau, kad atsakingas pareigūnas, kuris yra išrinktas žmonių, paprastai galvoja apie savo miestą, jo žmones, apie savo valstybę ir dėl jų peržengia net savo partijos principus. Ne tik dėl „stumbro dėžučių“. Visą laiką šnekama, kad tai yra miesto aikštė, bet paprastas klausimas: už kokius pinigus šiuo metu Lukiškių aikštė tvarkoma? Jei R.Šimašius mano, kad jis tvarko miesto aikštę, jis klysta, nes miestas pinigų neturi (turi didžiules skolas); tai Vyriausybė skyrė iš biudžeto 2 milijonus eurų, kad būtų sutvarkyta valstybės reprezentacinė aikštė. Kartais aš desperatiškai galvoju, kad čia, matyt, partijos požiūris, liberalų partijos požiūris, neva Lietuvos istorija yra niekalas, patriotizmas yra niekalas, kad Lietuva turi kuo greičiau išnykt...

- Tačiau neskubėti raginama ir Kultūros ministerijoje, ir prezidentūroje.

- Tada paklausiu, kodėl Lietuva nėra Estija? Estijoje valstybinis šūkis valstybės jubiliejui yra „Padaryk dovaną savo valstybės gimtadieniui“. Šimtai, tūkstančiai žmonių gali sukurti kokią nors dovaną valstybei, kad paskui didžiuotųsi, kad štai mes, visuomenė, pilietinė visuomenė, žmonės, kurie myli savo valstybę, susitelkėm ir kažką nuveikėm be valdžios. O mums Lietuvoje sako: ne ne ne, nedarykit, apskritai jums draudžiama daryt. Kada jie statys paminklą? Kai nebus Lietuvos, kai čia nebeliks lietuvių? Vyčio paminklo idėją iškėlė visuomeninės organizacijos, tarp jų - Laisvės kovotojų sąjunga, Nepriklausomy-bės gynėjų sąjunga, Sausio 13-osios brolija, - norima statyt, kai jų jau nebebus? Kas tada išvis statys? Mes juk pakvietėm geriausius Lietuvos skulptorius, mes mokėjom jiems už nuostabius darbus, kiti įsitraukė savo iniciatyva, - tai buvo atviras konkursas. Mes turime bent tokį inkarą pastatyt, kuris, galvojame, turėtų būti pagrindinis Lietuvos paminklas. Skulptorius Leonas Pivoriūnas susitikime Dailininkų sąjungoje sakė: jei mes nepastatysim šimtmečiui, nepastatysim niekada. Prisimenu, amžiną atilsį prezidentas Algirdas Brazauskas apžiūrėjo skulptoriaus Gedimino Jokūbonio projektą Jono Basanavičiaus paminklui, palingavo galvą ir pasakė: „Valdiškai nieko nepadarysim: prasidės begalinės diskusijos ir pasibaigs niekuo.“ Niekuo ir pasibaigė - tą Basanavičių pakišo po laiptais Filharmonijoje, - tiek sugebėjome padaryti iš to Jokūbonio paminklo.

- Ko tikitės iš šiandienės konferencijos?

- Bendradarbiavimo su Vilniaus miestu pagal jų intencijas nesitikime, jo tikriausiai nebus. Mes norim su Vyriausybe bendradarbiaut, norim bendradarbiaut su Aplinkos ministerija, galbūt su Krašto apsaugos ministerija, - juk kuriame paminklą žuvusiems už Lietuvos laisvę. Vyčio paramos fondui pinigų nereikia, mes juos surinksime, bet mes norime, kad ir valdžia būtų su mumis, kad ji galėtų pasakyti: mes tai padarėme su Lietuvos žmonėmis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Visuomenininkai inicijuoja Vyčio paminklo Lukiškių aikštei gamybą

Nesulaukęs Vilniaus miesto savivaldybės pritarimo, Vyčio paramos fondas ketina pasirašyti preliminarią sutartį su jų organizuotą konkursą laimėjusiu skulptoriumi, Nacionalinės premijos laureatu Arūnu Sakalausku dėl Vyčio skulptūros Lukiškių aikštei gamybos. Visuomenininkų tikslas - paminklą pastatyti Lietuvos valstybės šimtmečiui - 2018 m. vasario 16 d.

"Praktiškai mes gavome visų institucijų paramą ir tarp jų Šimtmečio komisijos. Mes galvojame, kad tie visi leidimai, kurie mums yra suteikti, galioja, kol nėra atšaukti. Jeigu jie parašyti mums raštu, jeigu kokia nors institucija mano kitaip, tai tiesiog turėtų būti koks nors kitas sprendimas. Manome, kad sutikimai šiuo metu duoti, ir mes veiksime, dirbsime toliau. Šiandien kaip tik žadame pasirašyti preliminarią sutartį su autoriumi", - sakė Vyčio paramos fondo atstovas Vilius Kavaliauskas.

Pasak paramos fondo atstovo, nepaisant to, kad formaliai iš Vilniaus miesto mero pritarimas nėra gautas, bus pradėtos rinkti lėšos paminklui, finansuojami gamintojai ir prižiūrima gamyba.

"Turime užtikrinti, kad skulptūra būtų atidengta vasario 16 dienai (...) Mes norime dar kartą pakviesti Vyriausybę kartu daryti (...) ir per Aplinkos, Krašto apsaugos ministerijas (KAM) siūlome pasidalinti darbus. Mes pasiimsime didžiausias išlaidas, viską, bet pasiūlysime Vyriausybei dalyvauti postamento ir akcentų, kurie fiksuotų laisvės kovų datas ir įvykius (gamyboje - ELTA) (...)", - sakė V. Kavaliauskas.

Skulptūros autorius A. Sakalauskas teigė, kad skulptūros darymui ruošėsi keletą metų, ir šią užduotį suvokia, kaip didelę atsakomybę.

"Pasirinkau klasikinę formą, nes vis dėlto tai yra valstybės simbolis. Žinoma, pati forma - arklio ir raitelio skulptūroje yra viena sudėtingiausių, pagal savo emocijas visai skirtingų. Skulptūra bus atlieta iš bronzos, 6,40 m aukščio. Pagal tai, kiek laiko reikės skulptūros padarymui, paskaičiavome, kad iki (2018 m. - ELTA) vasario 1 dienos skulptūra jau galės stovėti Vilniuje", - kalbėjo A. Sakalauskas.

Vyčio idėją paminklui Lukiškių aikštėje savo kreipimesi į Prezidentę, Premjerą, Vilniaus miesto merą ir Kultūros ministrą 2015 birželio 5 dieną išsakė 14 nacionalinių patriotinių organizacijų. Visuomenininkai, nusprendę idėją įgyvendinti savo jėgomis, įkūrė Vyčio paramos fondą.

"Trise nuėjome pas notarą, bet po to tas judėjimas išsisuko į labai platų judėjimą, mes dabar turime visuomeninį komitetą, kurio pirmininkas yra gerb. Prezidentas Valdas Adamkus ir kur yra labai įvairių pažiūrų žmonės. (...) Tarp mūsų yra ir Vytenis Andriukaitis, ir Vygaudas Ušackas, ir Mokslų akademijos prezidentas, ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas, idėją pasiūliusių visuomeninių organizacijų vadovai, 14 nacionalinės premijos laureatų, jaunimo lyderiai - kaip Marijonas Mikutavičius, Svaras, Algirdas Kaušpėdas, istorikai - Alfredas Bumblauskas ir Istorijos instituto direktorius", - vardijo V. Kavaliauskas.

Pasak paramos fondo atstovo, juos įkvėpė Estijos pavyzdys, kur valstybinis šūkis šimtmečiui, kad "kiekvienas estas turi padaryti dovaną savo valstybės gimtadieniui".

"Mes irgi norime padaryti dovaną valstybei. Mes pagalvojame, kad patys, kiekvienas iš mūsų turime įnešti. Patys pradėjome nuo to, kad sumetėme po penkis šimtus, po tūkstantį eurų, kad nežaistume su piliečių pinigais. (...) Po to kreipėmės į žmones ir labai gerą atgarsį gavome", - kalbėjo V. Kavaliauskas.

Eltos info.