Kodėl režisieriai palieka sostinę?

Vilniečiai į kitus miestus žiūri šnairomis. Mažesniųjų miestų gyventojai dėl to pyksta, bet vis tiek patyliukais svajoja persikraustyti į sostinę. Taip sakoma. Bet trys jauni režisieriai - Marija Simona Šimulynaitė, Paulius Ignatavičius ir Artūras Areima - su tuo nesutinka ir sostinę laisva valia iškeitė į Klaipėdą, Šiaulius ir Kauną.

Kodėl trys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Rimo Tumino vadovauto režisierių kurso absolventai ir akademijos magistrantai susipakuoja lagaminus ir mėnesiams išvyksta savo kūrybos auginti į mažesnius miestus?

Didesniems darbams - mažesni miestai

Marija Simona studijavo ne tik Vilniuje - mergina dvejus metus pagal mainų programą praleido Estijos mieste Tartu, jo teatre šoko ir režisavo spektaklius. Grįžusi namo ir baigusi mokslus mergina pajuto, kad jai trūksta veiklos, ir siuntė paraiškas, rengė projektus beveik visur, kur tik galėjo tikėtis galimybės kurti.

“Kur Vilniuje kas nors duos galimybę sukurti didelį, rimtą šokio spektaklį? Vilniuje yra tik Operos ir baleto teatras, kuriame yra nuolatinė šokio grupė ir niekas labai manęs nelaukia. Dar Lietuvoje yra Kauno ir Klaipėdos muzikiniai teatrai, tad ėmiau domėtis, kokios galimybės kurti juose. Kalbėjausi su Klaipėdos muzikinio teatro vadove, pasidalijau patirtimi, kaip sunku rasti vietą. Manęs pasiteiravo, ar pastatyčiau “Spragtuką”. Ryžausi. Tada vyko meno tarybos posėdžiai, darbas prie popierių, ir štai aš jau gyvenu Klaipėdoje”, - šypsojosi Marija Simona.

Jos bendrakursis Paulius Ignatavičius pratinasi gyventi Šiauliuose. Dabar Saulės mieste jis stato spektaklį “Kova” pagal Franco Kafkos kūrybą. Vilniaus mažajame teatre režisierius yra pastatęs spektaklį vaikams “Grybų karas”. “Vilniuje mūsų, režisierių, yra gana daug, ir suprantama, kad nėra tiek daug erdvės kurti. Todėl nutariau pabandyti kreiptis į Šiaulių dramos teatrą”, - pasakojo P.Ignatavičius.

Kitas R.Tumino kurso absolventas Artūras Areima kuria jau antrąjį spektaklį Kauno valstybiniame dramos teatre. Pirmąkart Artūras į šį teatrą buvo pakviestas kartu su dar dviem savo bendrakursiais Viliumi Malinausku ir Kirilu Glušajevu. Dabar iš teatro vadovo jis gavo pasiūlymą statyti dar vieną spektaklį “Laimingi” pagal Frydricho Šilerio kūrinį “Klasta ir meilė”.

Manė, kad bus blogiau

Visi trys pašnekovai prisipažino tikėjęsi, kad gyventi ir dirbti mažesniuose miestuose bus sunku.

“Maniau, kad bus blogiau. Taip, didžioji dalis mane čia supančių žmonių yra vyresni, jų patirtis didesnė nei mano. Bet mano patirtis naujesnė. Ir, Dieve duok, su tokiais žmonėmis dirbti, su kuriais aš dirbu čia. Mums puikiai pavyksta suderinti savo patirtis. Kiekvienas toks bendradarbiavimas, patirčių mainai padeda iš savęs išspausti daugiau, sukurti naują patirtį”, - tvirtino M.S.Šimulynaitė.

Kaip ir dažnas naujakurys Klaipėdoje, Marija Simona pirmąsias savaites kasdien važiuodavo prie jūros, o dabar jai tenka pusvalandį kauptis, kad išeitų į parduotuvę. “Neįmanoma nustovėti, koks čia stiprus vėjas”, - juokėsi mergina.

Naujas miestas - tik kurti

Vilniuje augusi, baigusi mokslus Marija Simona purtosi klausimų, ar neapmaudu palikti sostinės: “Man didelė garbė dirbti Klaipėdoje. Vilniaus aš labai pasiilgstu, bet negaliu sakyti, kad Klaipėdoje blogiau ar mažiau erdvės. Aš ir viso Vilniaus dydžio nejutau - dažniausiai laiką leisdavau centre. Taip pat ir Klaipėdoje”.
Paulius prieš išvažiuodamas gyventi į Šiaulius taip pat buvo prisiklausęs kalbų apie šį miestą, bet liko maloniai nustebintas. “Maniau, kad ten žmonės bus kitokie nei Vilniuje, tačiau pamačiau, kad čia yra visokių žmonių ir aš tikrai neiškrentu iš konteksto”, - nusijuokė jis.

Artūras prisipažino, kad Kaunas jam nėra labai priimtinas miestas. “Esu girdėjęs visokių gandų, nesaugiai čia jaučiuosi vakare. Teko net gatvėje patirti nemalonų incidentą, apsižodžiauti. Bet Kaune nesijaučiu vienišas, nes šįkart spektaklyje vaidina mano bendrakursiai Toma Vaškevičiūtė ir Tomas Trinkūnas”, - prasitarė A.Areima.

Anot jo, Kaunas skiriasi dieną ir naktį. “Dieną - tai gražus miestas. Be to, mano visas kaunietiškas gyvenimas verda teatre. Jis yra tarsi mano bazė. Kaune atsiriboju nuo savo kasdienio gyvenimo, nes man čia - kūrybinis ir tik kūrybinis plotas, - kalbėjo Artūras. - Savo kultūriniu gyvenimu Kaunas niekuo neatsilieka nuo Vilniaus. Čia į spektaklius dar ateina inteligentų, teatre vyrauja kitokia atmosfera nei Vilniuje”.


Komentarai

Audronė NEKROŠIENĖ
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė

Jaunam žmogui labai svarbu turėti terpę, kurioje galėtų kurti. Tuo tarpu mums, teatrų vadovams, svarbu neužsistovėti. Visada sakau, kad provincialumas yra ne vieta, o mąstymas. Todėl teatrui svarbu kuo greičiau turėti tai, kas nauja ir gaivu. Muzikinis teatras - pats jauniausias teatras, kuriame kūrybinį prieglobstį rado ir debiutavo daug jaunimo.