Teatrai ir dabar jau pilni

Praėjusių metų pabaigoje dar vienai penkerių metų kadencijai perrinktas Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis Naujuosius metus pasitiko nusiteikęs gana puikiai. Jo teigimu, yra net kelios priežastys, kodėl šalies teatralai gali galvoti apie šviesią ateitį.

-Ar populiarūs Lietuvoje teatrai? - „Vakaro žinios“ paklausė Ramučio Rimeikio.

- Sakyčiau, kad taip. Žiūrovų lankomumas yra labai geras. Jei kalbėtume skaičiais, tai ne tik Vilniaus, bet ir kitų šalies miestų teatruose salės būna užpildytos iki 80 proc. Sostinėje labai gerai lankomas Lietuvos nacionalinis dramos teatras, pajūryje - neseniai rekonstruotas Klaipėdos dramos teatras. Žiūrovų skaičiumi nesiskundžia ir kiti teatrai.

- Kas lemia šį populiarumą?

- Žmonės nori rimtesnio žanro. Nori susimąstymo, atrasti gelmes, nes šou pasaulyje viskas yra paviršutiniška. O teatre žmogus paviršiumi neplaukia. Aišku, šou renginiai taip pat yra populiarūs, bet į teatrą žmogus eina norėdamas patirti gilesnį ir rimtesnį jausmą.

- Tačiau dar ne taip seniai per šalį ritosi tikras komercinių spektaklių bumas.

- Lėkšto turinio, paviršutiniškų komercinių spektaklių buvo nemažai, bet ši banga jau praeina. Ateina noras matyti rimtesnius spektaklius. Tuo labiau kad mūsų televizijose tas lėkštumas vis dar gana populiarus, o rimto meno yra visai mažai.

- Kokio amžiaus žiūrovai renkasi teatrus?

- Vyresnio. Oficialios statistikos neturime, tačiau galime remtis savo pačių pastebėjimais. Jaunimo yra, bet vyresnės kartos žiūrovų būna daugiau.

- Ką reikėtų padaryti, kad teatras būtų dar populiaresnis tarp visų amžiaus grupių?

- Daug ką lemia ir bilietų kainos. Nors jos nėra labai didelės. Ypač jei palyginsi su įvairiais šou renginiais. Bet žmonės ne visada teatrui pinigų gali skirti, todėl rinkodara turėtų prie to prisitaikyti. Tai po truputį jau daroma, rengiamos akcijos, siūlomos nuolaidos. Žinant, kokios pas mus pensijos, senjorams turėtų būti ypatingos nuolaidos. Kai Vilniuje vyko jiems skirta akcija ir bilietai į spektaklius kainavo vos kelis eurus, prie kasų stovėjo žmonių eilės. Jei kaina didesnė, žmogus jos nepakelia. O juk į teatrą paprastai einama dviese. Du bilietai, dar kava per spektaklio pertrauką ir susidaro gana nemaža suma.

Išlaikyti teatrus yra brangus malonumas, todėl juos labiau remti galėtų ir valstybė. Dabar pradėta kalbėti, kad lyg vieną dieną būtų galima moksleiviams spektaklius žiūrėti nemokamai. Labai graži idėja. Bet tokiu atveju ir finansavimas turėtų būti didesnis. Tada ir patys teatrai daugiau nuolaidų galėtų pasiūlyti. Valstybės apsisprendimas labai lemtų skatinant žmogų dažniau lankytis teatre. Reikėtų daugiau spektaklių patriotinėmis temomis. Apskritai daugiau turėtų būti statoma lietuvių dramaturgijos, klasikos. Žmonėms reikia rimto meno.

- Kokią matote Lietuvos teatrų ateitį?

- Teatrai tikrai išliks, nes yra reikalingi. Ir juo toliau, tuo labiau. Aišku, jei nepaskęs šou. Teatras turi eiti priekyje žiūrovo, o ne jam iš paskos. Jei nueis pasirinktu komerciniu keliu, teatro ateitis bus liūdna. Bet jei išlaikys savo rimtą veidą, taip tikrai neatsitiks. Jau nekalbant apie tai, kad turi augti ir jo kūrybinis kolektyvas, aktorių profesionalumas. Primityviame spektaklyje profesinis meistriškumas tik mažėja, asmenybė neauga. Tai vyksta tik esant gerai dramaturgijai ir režisūrai. Tokia turėtų būti teatro ateitis.

Lietuvos teatras yra geras, tik jį reikia pabandyti tokį ir išlaikyti. Tam ir reikalinga valstybės pagalba. Kiek dabar girdisi, ji labai teigiamai žiūri į teatrus, ne tik į didžiųjų miestų, bet ir į regionų. Tad prognozės yra šviesios, tačiau tik laikas parodys, kaip viskas vyks iš tiesų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“