Verbų pynėja dalijasi patirtimi

Rytoj - Verbų sekmadienis. Žinomą spalvingų ir meniškų verbų pynėją Agatą Granicką tą dieną su jos dukromis bus galima pamatyti prie Viršuliškėse esančios Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios prieigų. O kelios dienos prieš tai ji buvo nuvykusi į Lenkiją, kur dalijosi savo patirtimi su vietos moterimis, kurioms taip pat patinka Vilniaus krašto verbos.

 Verbų rišėja 36-erių Agata, kuri gyvena sostinės pakraštyje, už Pilaitės esančiame buvusiame Naujosios kaime, šiuo darbu užsiima ne tik prieš Kaziuko mugę ar Verbų sekmadienį. Ir taip jau bemaž 20 metų. Ją šios savotiškos kūrybos išmokė senelė ir mama, o ji pati į šį kiaurus metus trunkantį nelengvą darbą įtraukė savo dvynes dukras Karoliną ir Klaudiną. Moteriškės ir mergaitės vasarą ir rudenį renka ir džiovina žoleles, paskui jas dažo ir derina pagal spalvas, pačių sugalvotą raštą, ieško naujesnių formų. „Pats didžiausias malonumas, kai rišame verbas neskubėdamos, pasišnekučiuodamos, o kartais ir uždainuodamos ar klausydamos kokios nors muzikos. Talkina ir mano mama prityrusi verbų rišėja Danuta Višnevska, - pasakoja Agata. - Dukros už savo surištas verbas užsidirba pinigėlių savoms išlaidoms“.

Sunkiausia, pasak Agatos, yra surasti tinkamų dažų žolelėms nuspalvinti, nes, pavyzdžiui, margučių ar vilnos, o juo labiau akvareliniai dažai tam netinka. Tad prisieina susigalvoti visokių gudrybių. Beje, ilgą laiką tam tikslui tautodailininkės šeimos moterys verboms spalvinti naudojo spalvingus saldainių popieriukus.

„Mūsų buvęs kaimas ir netoliese buvę ir esami kiti Čekoniškių, Kriaučiūnų, Naujakiemio kaimai į šiaurės vakarus nuo Pilaitės yra verbų rišimo gimtinė, - teigia moteris. - Tad ir ten gyvenančioms šiuo amatu užsiimančioms moterims darbo netrūksta. Bet prieš aštuonerius metus galerijos „Sauduva“ surengtame didžiausios ir mažiausios verbos konkurse pirmąja nugalėtoja tapau aš. Mano rištos 3,5 m didžioji bei 15 cm mažoji verbos įtrauktos į Lietuvos rekordų knygą, o toks įvertinimas labai svarbus ir man, ir visai mūsų šeimai, kuri padėjo sukurti tą didžiąją verbą, sveriančią apie 20 kilogramų“.

Dailias tautodailininkės verbas žmonės dažnai užsako iš anksto ir pasiima tiesiai iš namų, o jų dalis yra eksponuojama sostinės Aušros Vartų meno galerijoje. Čia užsukantys sostinės svečiai užsieniečiai stebisi tokiomis originaliomis Vilniaus krašto relikvijomis, kurios jiems tampa suvenyrais.

„Lietuvoje nuo seno žinomas paprotys Verbų sekmadienį ar per Velykas plakti šventintomis verbomis. Tam tikslui, žinoma, mūsų „palmės“ netinka, jos tik dėl gražumo papuošti namus, Velykų stalą“, - kalba Agata. Ji šventina bažnyčioje ne tik savo sukurtas grožybes, bet ir tikras verbas - puokštelę iš kadagių ir išsprogusių „kačiukais“ nusagstytų karklų ar kitokių medžių šakelių. Tik neaišku, kaip šiemet bus, nes šaltukas daro savo, pavasaris vėluoja, tačiau moterys žino savų paslapčių, kaip sukurti tą sakralinę puokštelę.

Tikintiesiems ir besilaikantiems krikščioniškų tradicijų Verbų sekmadienis primena, kad tą dieną Kristus iškilmingai įžengė į Jeruzalę, kad iki Šv.Velykų liko tik savaitė. Šeimynykščiams grįžus iš bažnyčios po mišių ir radus kokį miegalių ar pasiligojusį žmogų nuo seno derėjo plakti jį verba ir sakyti: „Verba plaka, ne aš plaku, būk sveikas nuo metų lig metų“.