Žydrūnas SAVICKAS: Bus įdomu žiūrėti, kaip valdžia „persiauna batus“

Šis vaizdelis puikiai klijavosi prie pastarojo meto sveikam protui prieštaraujančių įdomybių - vieno palaikio banano, parduoto užsienyje už milijonus, vieno vaiko, „pagimdyto" dviejų mamų Lietuvoje, moterimi apsišaukusio boksininko, tvatinusio moteris olimpiniame ringe, ir t.t. ir panašiai.

Ž.Savicko manymu, silpnaprotystės apraiškų pasaulyje tiek daug, kad šiandien sveikas protas kartais visiškai nepelnytai apšaukiamas radikalizmu. Bet galbūt 2025 metais padėtis ims keistis?

- Galėčiau jus laikyti žmogumi, kuris neturi ką slėpti?

- Nežinau... vis tiek visi kažkiek turi paslapčių... (Juokiasi.)

- Teigėte esąs stiprus ir laisvas žmogus. Nors buvote pripažintas visų laikų stipriausiu pasaulio žmogumi, galbūt šiandien esate tik vienas iš dviejų: tik laisvas arba tik stiprus?

- Gal ne stipriausias, bet dar gana stiprus. Treniruojuosi kasdien. Paskutinis mano sportinis pasirodymas buvo 2022 metų pasaulio galiūnų „Master Class" čempionate, kurį pavyko laimėti; ketinu ir šiemet dalyvauti tokios pat kategorijos varžybose. O laisvas? Neturiu pavaldinio įsipareigojimų, gana drąsiai sakau, ką galvoju.

- Gerai, tada paklausiu: ar daug trūksta kad, desovietizuojant mūsų visuomenę, būtų uždrausta dainuoti liaudies dainą „Iš rytų šalelės saulelė tekėjo, o iš vakarėlių debesėliai ėjo"?

- Molėtų savivaldybėje, kurios tarybai priklausau, balsuojant dėl Salomėjos Nėries gatvių panaikinimo, likome dviese susilaikę: aš ir konservatorius (pasirodo, yra ir tarp konservatorių žmonių)... (Juokiasi.) Netgi opozicionieriai pritarė naikinimui, o gražiausia, kad gimtųjų Biržų žmonės, gyvenantys šiuo vardu pavadintoje gatvėje, pasipriešino politikams, ir šis pavadinimas išliko.

Absurdas: tebekovojam su Tarybų Lietuvos palikimu, nors greit švęsime Nepriklausomos Lietuvos 35-metį, puolame okupacijos sąlygomis kūrusius rašytojus, nors per tą laiką niekaip negalim išviešinti KGB archyvų. Pirma paviešinkit ne tuos žmones, kurie rašė sovietinius eilėraščius sovietmečiu, bet tuos, kurie sekė, skundė, kurie įduodavo žmones saugumui; juk pagal jų raportus ne vieną išvežė į Sibirą, pasodino į kalėjimą. Žmonės nuo jų yra nukentėję, o nusikaltėliai slepiami po devyniais užraktais, - jie yra padaryti valstybės paslaptimi.

- Matot nemažai pasaulio, ar pastebite, kad beprotybės apimtys imtų trauktis?

- Mano nemėgėjai man bando prikišti Rusiją, nors, tiesą sakant, per visą savo gyvenimą joje esu buvęs tik kelis kartus. O Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje lankausi dešimt kartų per metus, kartais ir daugiau. Daug bendrauju su įvairiais žmonėmis, tarp kurių leftistas - tik vienas kitas, domiuosi, ar ir jų jaunimo smegenys taip paplautos, kaip Lietuvoje. Man sako, kad tiek Vokietijoje, tiek Belgijoje, tiek Prancūzijoje jauni žmonės nusiteikę prieš leftizmą, supranta, kas yra balta, kas juoda, kas gera ir kas bloga. (Leftizmas, pasak žinomo publicisto Vladimiro Laučiaus, yra ideologizuotas naujasis normalumas, vis įsakmiau diktuojantis Vakarų žmogaus mąstymą ir elgesio normas - D.Š.)

Nors Europoje sveikas protas neretai vis dar apšaukiamas radikalizmu, bet, manyčiau, kad pasaulinis virsmas jau prasidėjęs, ir su JAV prezidento Donaldo Trampo administracija ateina daug sveiko proto žmonių. Kadangi Lietuva, švelniai sakant, yra smarkiai įtakojama JAV politikos, mūsų valdžiai, deklaruojančiai kitokias, europines, vertybes, teks laviruoti, kitaip sakant, greitai persiauti batus; bus labai įdomu žiūrėti, kaip jai seksis tai daryti. Kol kas valdantieji iš inercijos juda sena vaga, bet nori nenori jiems reikės kažkaip susiderinti su nauja Amerikos politika, nes antraip turės jos veikėjus vadinti „vatnikais" ir rusų agentais... (Juokiasi.)

- Kai kurie žmonės sako, kad geriausia atsiriboti: valdžia sau, o tu - sau, ir viskas.

- Jeigu būtų įmanoma, tai būtų geriausias sprendimas, bet valdžios rankose daug svertų, kurie veikia tavo gyvenimą. Net jeigu žmogus atsiskyręs gyvena kokiame kaime, kur pats užsiaugina daržovių, vaisių ir pasigauna žuvies savo tvenkinyje, bet vis tiek jam kartais tenka užsikurti mašiną ir kur nors važiuoti - taigi jis netruks patirti, kad, pavyzdžiui, pakilo kuro kainos, kad padidėjo sveikatos draudimo ar pelno mokestis, kad jam būtina užregistruoti vandens gręžinį, jei tokį turi... Iš tikrųjų niekur nepabėgsi nuo valdžios.

- Todėl mirkdamas šaltame vandenyje ir linkėjote tautiečiams pozityvumo šitais metais?

- Tiek vasarą, tiek rudenį, tiek žiemą, - visais metų laikais kiekvieną rytą maudausi ežere, šalia kurio gyvenu. Žiemą maudausi daugiau dėl sveikatingumo, kad grūdinčiau kūną, stiprinčiau imunitetą, kad padėčiau organizmui atsistatyti po fizinių krūvių...

- Įdomu, kas jus patį nuteikia pozityviai?

- Kai saulė šviečia, gražus oras, žmonės pozityvo gauna iš šviesos, iš saulės, - mus į priekį veda kažkokie geri dalykai. Kai pas mus žiema, ruduo, niūrus metas, reikia rasti tos šviesos savo viduje. Kaip minėjau, man geros nuotaikos šaltinis yra treniruotės, sportavimas, taip pat šalto vandens terapija, grūdinimasis. Tai yra geriausi vaistai nuo depresijos ir kitų madingų ligų.

- Kokių dar ligų?

- Na, dažniausiai nuo niurzgėjimo, nuo blogos savijautos. Nemažai žmonių nepatenkinti gyvenimu, o aš tik valdžia nepatenkintas, - gyvenimu esu patenkintas dar ir dėl to, kad užsiimu veiklomis, kurios man patinka. Niekados nedariau to, kas man nepatinka. Vienintelis dalykas, kas gali man trukdyti ir paprastai trukdo gerai jaustis, yra valdžia...

- Vargu ar galėtų maloniai nuteikti tas faktas, kad Seimo rinkimuose patyrėte nesėkmę? Kaip jūs, pratęs būti pirmu, geriausiu ir stipriausiu, susitaikote su būviu, kai esate nustumtas nuo pergalės postamento?

- Iš tikrųjų kiek nusivyliau, bet pažiūrėjęs bendrus rinkimų rezultatus per daug verkti negaliu. Be abejo, rinkimuose dalyvauji, kad laimėtum, bet kartais net palankaus rinkėjų reitingavimo nepakanka, jei politinė jėga, kuriai tu atstovauji, negauna tiek balsų, kiek buvo tikėtasi. Supranti, kad daug žmonių tavimi tikėjo, bet tiesiog politikoje taip jau nutinka, ir tu lieki už borto...

- Be jūsų, regis, net Remigijui Žemaitaičiui nekils ūpas iškelti klausimą dėl užsienio įtakos Lietuvoje skaidrumo...

- Užsienio agentai ir užsienio finansuojamos organizacijos veikia visose šalyse nuo diktatūrų iki demokratinio valdymo formų, ir valstybė, ginanti savo ekonominius ir politinius interesus, tokį įstatymą turėtų priimti ir jo laikytis. Deja, Lietuvoje turbūt nėra srities, kuri veiktų be ideologinės ar finansinės užsienio „pagalbos", stengiantis pakreipti politikus ir visuomenę užsienio interesų naudai. Tamsus reikalas. Manyčiau, kad mūsų valdžioje veikia labai daug užsienio struktūrų agentų ir jei išauštų diena X, kaip mėgstama dabar prognozuoti, žmonės nustebtų, kaip menami šalies patriotai pasirodytų krizinėje situacijoje.

- Esat kalbėjęs, kad sportininkai yra nepopuliarūs politikai. Betgi turėjome ir dar turime jų atstovų, kurie sėdi Seime ir vargo nemato... Galbūt jūs, susidėdami su „valstiečiais", pasirinkote neteisingai?

- Patekti į Seimą nėra mano pagrindinis tikslas. Būtų buvę prasminga, jei Lietuvai palankios politinės jėgos būtų sudariusios alternatyvą, arba svarią įtaką koalicijoje ir ėmusios įgyvendinti Lietuvai naudingus projektus, o perspektyva vien tapti Seimo nariu, tokiu rankų kilnotoju, manęs nedomino, nedomina ir nedomins ateityje.

Aš renkuosi dalyvauti rinkimuose dėl idėjų. Jei galvočiau, kaip dalis politikų, siekiančių šiltai politikoje įsitaisyti, tai Lietuvoje bent iki šiol buvo du pasirinkimai: arba tu eini į konservatorių arba į socialdemokratų partiją ir kas antrą kadenciją turėsi šansų patekti į Seimą. Bet man tos politinės jėgos nepriimtinos visą mano gyvenimą, - kiek domiuosi politika, visada buvau už centristines jėgas. Dar esu su liberalais dalyvavęs rinkimuose, bet sveiko proto liberalas irgi turėtų būti kaip centristas, o ne leftistas, kaip mūsiškiai.

Apskritai, mūsų politinėje sistemoje nė viena partija neturi ideologijos, net socdemai ir tie: dalis - buvę komunistai, dalis - leftistai, didžioji dalis - tiesiog tie, kurie nori iš politikos gerai gyventi. Ne veltui matome daug žmonių, kurie bėgioja per partijas: jie bėgioja ne dėl to, kad keičia savo ideologiją, bet dėl to, kad partijos neturi ideologijos. Mažosios partijėlės pasižymi ryškesnėmis idėjinėmis nuostatomis bei vertybėmis, tačiau į Seimą patenka vadinamosios tradicinės partijos, kurių pagrindinė vertybė - būti valdžioje.

- Nemanote, kad konservatoriškoji dominantė ims svirti žemyn?

- Manau, kad Lietuvos šeimininkai nepasikeitė. Valdžia nepasikeitė ir tas traukinys, pakeitęs iškabą, važiuos tais pačiais bėgiais, kaip ir važiavo. Nors pasikeitė partijos valdžioje, bet nemanau, kad keisis politika. Kol kas nebuvo padaryta net kosmetinių pakitimų - biudžetą priėmė tokį, koks buvo paliktas konservatorių, o ir užsienio politikos orientyras - eksportuoti demokratiją, nepaisant savo valstybės interesų, - liko toks pat.

- Sunku būtų pasakyti, kas Seime atstovauja Lietuvos interesams?

- Ant vienos rankos pirštų praktiškai suskaičiuočiau tuos, kurie man kelia pasitikėjimą. Bet rinkimuose dalyvavo daug padorių žmonių ir mes galėjome išsirinkti tikrai labai gerą, stiprų seimą, bet tiesiog žmonės nesidomi politika, - jiems yra žinomos dvi partijos ir jie už jas balsuoja.

- Girdėjau, linksmiausias epizodas iš jūsų patirčių - dalyvavimas Italijos televizijos šou, kur su kolega bandėte pasiekti rekordą žmogaus mėtymo į tolį rungtyje. Tąsyk rekordo pasiekti jums nepavyko, bet galbūt pavyktų pasiekti masiškumo rekordą Lietuvoje - ką su malonumu sviestumėt nuo valdžios vartų?

- Čia susidarytų didelis sąrašas. Labai didelis. Tiek iš buvusios, tiek iš dabartinės valdančiosios koalicijos. Kai kuriuos veikėjus nusviedė rinkėjai, bet ir man būtų ką veikti... (Juokiasi.) Tikėkimės, kad kada nors jie prabus supratę, kad nuo jų apgalvoto sprendimo priklauso jų gyvenimo gerovė ir kad balsavimas „prieš", kaip ir pastaruosiuose rinkimuose prieš konservatorius, niekada nepriveda prie gero. Kai žmonės ims balsuoti už tuos politikus, kurie nori, kad Lietuva būtų stipri, nepriklausoma, tautinę tapatybę ir kitus savo interesus ginanti valstybė, tada ir sulauksime pokyčių.

- Turbūt girdėjote, kad jums pažįstamas sostinės meras žada ypatingų pokyčių - iki 2030 metų 80 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir dėl to artimiausiu metu įvesti ramaus eismo zonas, kur automobilių greitis būtų ribojamas iki 20-30 km per val.?

- Kodėl jam nepasiūlius įvesti stūmimo zonas? Pavyzdžiui, užuot sumažinus greitį, kas kilometrą priversti vairuotoją išlipti iš automobilio ir 50 metrų jį stumti, pageidautina dar ir įkalne, - ne tik padėsi klimatui, bet ir pasportuosi. (Juokiasi.) Čia toks pajuokavimas, bet palinkėčiau jam namie susikurti ramią zoną ir negadinti gyvenimo vilniečiams. Sostinėje reikia ne siaurinti gatves, o jas platinti, kad greitai atvažiuotų ir gaisrinė, ir greitoji, ir susisiekimas būtų patogus bet kuriame rajone gyvenančiam vilniečiui.

Kai dirbau Vilniaus savivaldybės taryboje (2011-2015 m. - D.Š.), Valdas Benkunskas buvo labai aktyvus opozicijos narys ir aš kartais, būdamas pozicijoje, jį palaikydavau. Kada žmogus kritikuoja teisingai, reikia jį palaikyti, bet kai jis pateko į valdžią, ėmė keisti kailį, ėmė priiminėti blogesnius sprendimus, negu prieš tai priimdavo valdžia, kurią jis kritikavo. Baisu, kai žmogus verčia savo kailį.

- Kaip matau, nesat susidraugavęs su tvarumo idee fixe?

- Nustebsite, ir tai juokingiausia, kad mane galima laikyti tikru tvarumo įsikūnijimu, nors to žodžio ir negaliu pakęsti. Dabar pasakysiu, kodėl. Gyvenu mediniame name. Tiesa, ne dėl tvarumo, bet dėl to, kad tokiame name oras geresnis, geresnė energetika, jame gyvenantis žmogus mažiau serga ir ilgiau gyvena. Šildausi namą geoterminiu būdu, naudoju saulės elektrinėje pagamintą elektrą, vairuoju elektromobilį. Bet visa tai ne dėl noro tvariai gyventi, bet dėl to, kad taip sutaupau daug pinigų: man nereikia mokėti už šildymą, man nereikia mokėti už elektrą, aš imu ją iš saulės ir tuo pačiu pasikraunu automobilį. Žinoma, pradžioje kažkiek investuoji, bet paskui tos investicijos atsiperka.

Gink Dieve, esu prieš tą prievarta kišamą tvarumą, nes žmogus turi pats pasirinkti, ko jam reikia ir kas jam apsimoka. Aš esu prieš tvarumo ideologiją. Tarp kitko, nemanau, kad žalioji energetika ir visas tas „žalumas" yra iš tikro toks „žalias", nes tiek vėjo jėgainės daug daro žalos gamtai, paukščiams, aplink gyvenantiems žmonėms, tiek saulės baterijų gamyba ir utilizavimas teršia gamtą. Ne išimtis ir elektromobiliai, kurių baterijoms reikia daug gamtinių išteklių (daugiau negu gaminant vidaus degimo variklį), tiek jas gaminant, tiek paskui jas utilizuojant.

- Sako, mėgstat pasakoti išgalvotas istorijas, jums patinka matyti, kaip žmonės jumis patiki. Kas iš to, kas jūsų pasakyta mūsų pokalbyje, atitinka šitą formatą?

- Niekas. (Juokiasi). Iš tikrųjų, vienas mėgstamiausių dalykų sporte man buvo pasakoti nebūtas istorijas. Stebėti žmonių reakciją iš tiesų įdomu ir linksma, bet šiandien šitą pomėgį iš manęs paveržė diduma žiniasklaidos, influencerių, politikų - jie tiek visko primeluoja, kad man to žanro nebesinori tęsti.