1 nuotr.Knygų mugėje sulaukė dėmesio ir šmaikščioji Galina Dauguvietytė - buvo pristatyta žurnalistės Ingos Liutkevičienės knyga “15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta” (Mažoji leidykla).
Kaip priminė knygos autorė ir Mažosios leidyklos vadovė I. Liutkevičienė, tai - ketvirtoji knyga apie televizijos režisierę, scenaristę, aktorę G. Dauguvietytę (1926-2015). Pirmosios trys buvo Ingos užrašyti G. Dauguvietytės, garsaus režisieriaus Boriso Dauguviečio dukters, atsiminimai apie prieškario, pokario, sovietmečio laikų gyvenimą. Bet kadangi kiekvienas žmogus nenori prisiminti, kas buvo blogai ar nepasisekė, šioje, ketvirtojoje, knygoje - tai, kas liko nutylėta.
“Aš norėjau parašyti knygą apie Galiną tokią, kokią ją pažinau per 15 mūsų pažinties, darbo metų. Noriu pasakyti, kad Galina turėjo susikurtą savo asmenybės mitą, kuris buvo labai vienpusis. Ji buvo toks pat žmogus, kaip ir mes visi, - ir pyko, ir mylėjo, ir nekentė, ir pavydėjo. Buvo visko. Taigi norėjau aprašyti antrąją jos asmenybės pusę. Taip pat norėjau užpildyti kai kurias spragas, kurias Galina, netgi rašant tris atsiminimų knygas, vis dėlto paliko”, - paaiškino I. Liutkevičienė.
Tačiau rašyti tokią knygą - rizikinga. Autorė sakė, kad knygos redaktorė Aušra Karsokienė jai buvo ir kaip moralinis sargas, - juk Galina jau mirusi, ji negalės apsiginti.
“Aš buvau ir Ingos patikėtinė. Kai ji tą knygą dar dėliojo mintyse, mes diskutuodavome. Memuarų žanras - sunkus, ypač mažoje visuomenėje. O Ingos atsakomybė buvo dar didesnė, kadangi Galina buvo tapusi visos Lietuvos nuosavybe”, - kalbėjo A. Karsokienė.
Iš tikrųjų visi žino, kokia G. Dauguvietytė buvo šmaikšti, turėjo tuntus bičiulių, bet... autorei norėjosi rašyti ne vien panegirikas Galinai, o parodyti, kokia ji buvo iš tikrųjų - su apgamėliais ant veido. Ne visas nuodėmes Galina buvo pasakiusi, kai kurias nuodėmėles buvo nutylėjusi. “Kad tai nevirstų smulkmeniškumais, aš labai akylai žiūrėjau”, - pastebėjo A. Karsokienė.
“Kai baigiau knygą, paklausiau redaktorės: “Na, kaip?” O ji atsakė: “Tu vaikščiojai lynu, bet nenukritai”, - prisiminė I. Liutkevičienė.
Knygos pristatyme dalyvavusi literatūrologė Solveiga Daugirdaitė sakė apie leidinio žanrą nieko negalinti pasakyti - ar tai monografija, ar ne. Ji tą leidinį skaičiusi kaip knygą.
