Lietuvos centriniame valstybės archyve rasti unikalūs archyvai - tautos patriarcho Jono Basanavičiaus asmens tapatybės dokumentai. Tarp jų - paties J. Basanavičiaus ranka rašyti prašymai išduoti liudijimus, pildytos anketos ar surašytas gimimo liudijimas, praneša LTV Naujienų tarnyba.
Vieną šių dokumentų atsitiktinai rado režisierius, kino metraštininkas Vytautas Damaševičius. "Einu aš paraidžiui, žiūriu: Jan Basanovič. Tai yra archyvo medžiaga, bet niekas jos kaip sensacijos nepriima. Nežinau, aš tokios nuotraukos kaip vokiškam pase nesu matęs (anksčiau), tas tradicines esu matęs. Yra autografai Basanavičiaus, jo ranka rašyta. Jis vienas iš nedaugelio, užsirašęs lietuviu", - sako V. Damaševičius.
J. Basanavičius mažais žingsniais, bet uoliai "Aušroje" žadino meilę tėvynei ir budino tautą. Dar 1905 m. Vilniuje pirmininkavo lietuvių Seimui ir reikalavo autonomijos Lietuvai. Dar po 12 metų, 1917 m. rugsėjį, Vilniuje posėdžiavusių Lietuvių konferencija, jos delegatai išrinko Lietuvos tarybą.
20 šios tarybos narių po pusmečio - 1918 m. vasario 16 d. - suguldė parašus ant Nepriklausomybės akto, pirmasis pasirašė dr. J. Basanavičius.
"Yra gimimo liudijimas, jo ranka rašyta autobiografija, pasai - carinės (Rusijos) ir vokiškas, įvairios anketos, prašymai išvykti. Jis nurodo, kad yra lietuvių tautybės, nors pavardė rašoma lenkiška transkripcija, kokias moka kalbas. J. Basanavičius buvo poliglotas. Yra išlikusios kelios nuotraukos. Jos gana unikalios, kai kurios niekur nematytos. Simboliška, kad pirmąją užuominą apie dokumentus, kad jie yra, nurodė Vytautas Damaševičius. Dabartinėje Damaševičiaus gatvėje Vilniuje ir gyveno Jonas Basanavičius", - pasakoja Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys.
Simboliška ir tai, kad daktaras J. Basanavičius mirė vasario 16-ąją, 1927 m. Lietuvai minint devintąsias Nepriklausomybės metines. Tautos patriarchas palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
Istorikai primena, kad iki šiol nėra surastas Vasario 16-osios akto originalas, kurį, kaip teigiama, turėjęs J. Basanavičius.
