Civilizacijos lopšiai: seniausi pasaulio miestai, išlikę iki mūsų dienų

Pasakojame apie senovės pasaulio miestus, kuriuose galima apsilankyti ir šiandien.

Tėbai (Egiptas)

Karnako šventykla

Jeigu pageidaujate prisiliesti prie senovės istorijos, pažvelgti į civilizacijos ištakas, pasigėrėti didingais architektūros paminklais, būtinai apsilankykite viename seniausių pasaulio miestų - Tėbuose. Jis įsikūrė ant šventosios Nilo upės kranto Senosios Karalystės epochoje, trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. XXI a. pr.m.e. valdant XI dinastijos Viduriniosios karalystės faraonams Tėbai tapo suvienytos Senovės Egipto valstybės sostine ir religinio gyvenimo centru. Didžiausio Tėbų klestėjimo metas - Naujosios karalystės XVIII dinastijos faraonų valdymo laikotarpis (XVI-XIV a.pr.m.e.).

Dabar apie miesto senovės istoriją primena Karnako ir Luksoro šventyklos, garsusis Tėbų nekropolis, kuriame yra daugybė karalių ir didikų memorialų bei legendiniai Memnono kolosai, skirti faraonui Amenchotepui III.

Atėnai (Graikija)

Partenonas Atėnų Akropolyje

Atėnai pagrįstai laikomi seniausia Europos sostine. Mieste, kurio amžius siekia 5-6 tūkstančius metų, kadaise buvo pakloti šiuolaikinės Europos kultūros pamatai. Atėnuose gyveno didieji žmonijos protai. - Sokratas, Aristotelis, Plantonas. Atėnų akropolyje iki šiol stūkso iš dalies išlikęs Partenonas - pagrindinė Antikos epochos Atėnės šventykla, pastatyta V a. pr.m.e. Dabar tai - UNESCO kultūros paveldo objektas. Ne mažiau keliautojus domina Agoros aikštė, Hefaisto ir Dzeuso šventyklos, Kerameikoso kapinės, daugybė muziejų ir paminklų.

Jeruzalė (Izraelis)

Kristaus Kapo bazilika

Prie seniausių miestų, traukiančių milijonus turistų ir piligrimų, neabejotinai priklauso Jeruzalė. Ją tikrai galima vadinti muziejumi po atviru dangumi. Beveik kiekvienoje miesto gatvelėje galima pamatyti senovinių įvairių epochų statinių.

Pirmosios gyvenvietės dabartinio miesto teritorijoje datuojamos 4 tūkstantmečiu pr.m.e. Pirmuosius rašytinius Jeruzalės paminėjimus paliko senovės egiptiečiai XX a.pr.m.e. Biblijoje rašoma, kad karalius Dovydas, nukariavęs Jeruzalę, paskelbė ją savo karalystės sostine. Dovydo sūnus Saliamonas čia pastatė šventyklą, miestą apjuosė galingomis sienomis. Per tūkstančius metų miestą daugybę kartų buvo užėmę, apiplėšę ir sugriovę egiptiečiai, babiloniečiai, romėnai, arabai, kryžiuočiai, turkai-osmanai. Bet jis kiekvieną kartą atgimdavo.

Dabar į Jeruzalę atvyksta milijonai žmonių, norėdami aplankyti trijų pasaulinių religijų - judaizmo, krikščionybės ir islamo - šventoves. Religiniai objektai, kaip ir šimtai kitų istorinių Jeruzalės paminklų, žavi kiekvieną, kas juos mato.

Varanasis (Indija)

Gango upė Varanasyje

Hinduistams švento Varanasio miesto amžius, kaip vertina mokslininkai, yra apie 3000 metų, nors daugelis Indijos gyventojų tiki, kad Varanasį maždaug prieš 5000 metų įkūrė dievas Šiva.

Į miestą apsiplauti Gango upės vandenyje ir pasimelsti atvyksta tūkstančiai piligrimų. Miestas, minimas senuosiuose indų epuose, taip pat garsėja mirusiųjų kremavimo po atviru dangumi tradicija. Netoli Varanasio Buda pasakė garsųjį pamokslą apie savo mokymo esmę. Tokio budistams svarbaus įvykio vietoje buvo pastatytos didžiulės šventyklos, iš kurių liko tik griuvėsiai.

Smalsiems turistams Varanasis suteikia unikalią galimybę geriau susipažinti su senąja kultūra ir tradicijomis, per daugybę amžių beveik nepasikeitusiomis, nors kai kurie čionykščiai ritualai žiūrovus šokiruoja.

Troja (Turkija)

Troja - bene garsiausias senovinis miestas. Jį, pastatytą apie 3000-ius metus pr.m.e., išgarsino Homeras, „Iiiadoje" ir „Odisėjoje" aprašęs Trojos karo ir miesto, po ilgametės apsiausties užimto klasta, istoriją. Troja ilgai buvo laikoma pusiau mitiniu miestu, bet kai kurie mokslininkai ir entuziastai tikėjo, kad Homero ir kitų Antikos autorių aprašytasis miestas išties egzistavo. Tarp jų buvo ir vokietis archeologas mėgėjas Henrikas Šlymanas (Heinrich Schliemann), kuris XIX a. 7-me deš. atkasė Troją. Šiandien tūkstančiai keliautojų vyksta į Turkiją, kad pamatytų legendinės Trojos griuvėsius.

Jerichas (Palestina)

Sprendžiant iš archeologinių kasinėjimų duomenų, Jerichą, plytintį Judėjos dykumoje, už 12 km nuo Negyvosios jūros, galima vadinti seniausiu nepertraukiamai gyvenamu planetos miestu. Seniausios gyvenvietės šiose vietose atsirado maždaug prieš 12 000 metų, o po dar kelių tūkstantmečių čia atsirado miesto įtvirtinimai.

Labiausiai žinomas Jericho paminėjimas randamas Biblijoje, kur pasakojama apie miesto sienų sugriovimą pučiant ragą. Iš čia atsirado frazeologizmas „Jericho trimitas", reiškiantis kurtinamą garsą. Senovės Jericho griuvėsiai yra netoli šiuolaikinio miesto centro. Archeologai čia rado daugybę senovės pastatų, įskaitant valdovų rūmus, įvairių religijų šventoves ir fragmentus sienų, neva sugriautų šventųjų trimitų garso. Mūsų dienomis senojo Jericho įžymybės traukia turistus.

Roma (Italija)

Romos Koliziejus

Metraštininkas Garbingasis Beda rašė: „Kol stovi Koliziejus, stovės ir Roma; jam sugriuvus, sugrius Roma; o sugriuvus Romai, sugrius ir visas pasaulis". Šis gražus posakis atspindi požiūrį į Romą kaip tvirtumo, galios, amžinybės įsikūnijimą.

Sprendžiant pagal archeologų radinius, Roma įsikūrė prie Tibro upės kaip lotynų genčių gyvenvietė maždaug IX a. pr.m.e., bet pagal legendą miestą 753 m.pr.m.e. įkūrė broliaii Romulas ir Remas. Jiems susivaidijus Romulas nužudė Remą, o paskui tapo pirmuoju valdovu miesto, kuriam buvo lemta tapti vienos didžiausių imperijų žmonijos istorijoje centru.

Romos imperija galų gale žlugo, bet Roma ją pergyveno ir liko vienas iš pasaulio kultūros ir religijos centrų. Mieste išliko Antikos laikų pastatų, šalia jų - daugybė Renesanso epochos architektūros šedevrų, o po miesto muziejus galima vaikštinėti be galo.

Sianas (Kinija)

Kinijos valstybingumo ir kultūros istorija skaičiuoja tūkstančius metų. Nieko keista, kad Kinijos teritorijoje yra ne vienas iš seniausių pasaulio miestų. Prie jų priskiriama ir senoji Kinijos sostinė - Sianas, kurio amžius perkopė 3000 metų.

Siano apylinkėse Kiniją suvienijęs imperatorius Ši Huangdi įsakė jam pastatyti grandiozinį mauzoliejų. Valdovui pomirtiniame pasaulyje saugoti buvo sukurta visame pasaulyje garsi Terakotinė kariauna, atrasta tik 1974 m. Pačiame mieste išliko ir daugiau įžymybių: miesto siena, varpinė, Didžioji ir Mažoji laukinių žąsų pagodos. Musulmonų kvartalas ir t.t.

Karalis (Peru)

Ikikolumbinės Amerikos civilizacijos pasauliui padovanojo miestų, stebinančių savo mastais, griežtu išplanavimu, didinga architektūra. Seniausias iš jų - Karalis, pastatytas maždaug prieš 4500 metų prie Supės upės Peru.

Karalio griuvėsiai buvo pradėti kasinėti 1949 m. ir tęsiasi iki šiol. Archeologai atkasė aikštes, gatves, namus, amfiteatrą, keletą piramidžių. Sprendžiant iš radinių, Karalio gyventojai augino bulves, kukurūzus, moliūgus ir pupeles. Mokslininkai teigia, kad aplink miestą nebuvo gynybinių įrenginių, o kasinėjant nepavyko rasti jokių radinių, liudijančių apie karinius susidūrimus.