1 nuotr.Kone po dešimtmečio pertraukos tapytoja abstrakcionistė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Dalia Kasčiūnaitė atidaro parodą "Tapyba". Ilgai brandinta paroda visuomenei pristatoma birželio 30 d. "Galerijoje 555".
Šis įvykis dailės gyvenime - neeilinis, kadangi autorė ryžosi sulaužyti jos kūrybą neretai vainikuojančius stereotipus. Naujojoje parodoje daug eksperimentų. Vienas jų - portretų ciklas, kurio iš tapytojos veikiausiai nesitiki nei meno kritikai, nei jos kūryba besidomintys žmonės.
"Man lemta būti pioniere, ta, kuri nevengia pradėti kažką naujo. Pralaužti ledus man nėra svetimas jausmas. Nesu ta, kurios kūrybą būtų galima įsprausti į rėmus - prieš pradėdama kurti, nežinau, kas atsiras, - esu emocijos, o ne struktūros žmogus. Nebijau aplinkinių reakcijos ir kritikos. Apibūdinimas "abstrakcionistė" manęs neįpareigoja", - emocijų neslėpė menininkė.
Menotyrininkas Antanas Andrijauskas yra rašęs, kad D. Kasčiūnaitės kūrybos analizė - sudėtingas uždavinys, nes daugelyje darbų nėra naratyvo. Tai būdinga ir naujausiems jos kūriniams. Pasak kritiko, menininkės darbuose daug neišbaigtumo poetikos, vietos kontempliacijai, noro išsivaduoti iš įprasto jai stiliaus.
Pati autorė, apibendrindama naująją parodą, pabrėžė, kad, jei kūrėjas nori ką nors keisti, jam reikia visiškai užmiršti tai, ką darė. "Kai tik atsiriboju nuo praeities, staiga ateina nušvitimas", - sakė D. Kasčiūnaitė.
