E.Žebertavičiūtė: teatro kultūra virsta cirku

Televizijoje teatras miršta

Pasak aktorės E.Žebertavičiūtės, spektakliai, rodomi televizijoje, praranda savo esmę: „Televizijoje žiūrimas spektaklis yra jau nebe spektaklis. Teatro spektaklį būtina žiūrėti teatro salėje, nes televizorius yra maždaug kaip kinas. Kamera visai kitaip sugeria, visai kitaip perteikia vaizdą. Tas pats vaidinimas televizijoje turėtų būti gerokai subtilesnis. Apskritai televizijoje rodomi spektakliai yra istorija, kurią galės pasižiūrėti likusios kartos, galbūt periferijos žmonės, kurie neturi galimybės atvažiuoti į didesnius miestus ir pamatyti spektaklių. Tai yra geras dalykas, bet šiaip čia tas pats, kai skaitai knygą, o paskui matai filmą ir supranti, kad tai visai skirtingi dalykai.“

Geriausia, anot aktorės, kai tikra prekė išstatyta tiesiai ant lentynos ir žiūrovas gali ją pačiupinėti. „Spektaklių žiūrėjimas per televiziją yra kaip žiūrėjimas per stiklą. Jis nesuteikia komforto pojūčio, artumo tarp žiūrovų ir aktoriaus. Tuo televizijos spektakliai, net ir geri, pralaimi. Spektaklis yra gyvas daiktas ir labai daug priklauso nuo žiūrovo. Vieną dieną jis būna geras, kitą dieną truputėlį blogesnis“, - aiškina pašnekovė.

E.Žebertavičiūtės tvirtinimu, dabar teatras yra pasidaręs šiek tiek kitoks: „Teatre žiūrovas, net 20-oje eilėje sėdėdamas, turėtų girdėti aktorių, bet to dabar nėra. Dabar aktoriai nemokomi šito ir nesistengia. Ką jie kalba, maždaug ketvirtoje ar šeštoje eilėje dar galima girdėti, o toliau, dar jeigu žmogus vyresnis, nelabai supranti, ką kalba. Tada tik matai veiksmus.“

Žinoma, televizijoje galėtų būti daugiau spektaklių, tačiau jie, E.Žebertavičiūtės tvirtinimu, nėra įdomiausia televizijos programa. „Man labiau norėtųsi sužinoti kažką daugiau apie kultūrą. Ne patį spektaklį žiūrėti, o susitikti su įdomiais žmonėmis, ką nors įdomaus, naujo, gero patirti. O čia toks surogatas, perkeltas iš scenos į televiziją. Kiek aš žiūrėjau, vis tiek nėra teatro kvapo“, - tvirtina moteris.

Trūksta kokybiškų spektaklių

Gero spektaklio, pasak E.Žebertavičiūtės, dabar reikia gerai paieškoti. „Jeigu apie spektaklį daug kalbama, jis visur skamba, tai dar nereiškia, kad jis geras. Žmonių nuomonė, išsilavinimas, suvokimas ir norai labai įvairūs. Ir, pavyzdžiui, komedijos žanro suvokimas labai neadekvatus. Vieniems juokinga, jeigu iš nosies kažkas įkišęs pirštą ką nors ištraukia. Aš tą mačiau per televiziją prieš daug metų. Ir tai darė labai geras aktorius. Bet jis tada dar buvo jaunas, nesusigaudė ir darė viską, ką jam liepia. Gal ir neliepė šito. Jis pats fantazavo. Po kurio laiko jis suprato, kad daro niekus, o turi talentą ir gali daryti geriau, ir pradėjo daryti rimtus dalykus. Dabar į televiziją visai neina“, - prisimena aktorė.

Dabar ir režisieriai, aktorės manymu, nelabai turi ką pasakyti: „Jie dažniausiai paima labai gerą klasikinį veikalą, kas man labai gaila, ir bando praturtinti savo fantazija, o ta jų fantazija niekaip nesusilygina su to per šimtmečius pripažinto klasiko fantazija. Kad ir Šekspyro.“

E.Žebertavičiūtei klasikos nesuvokimas kelia liūdesį. „Visada sakau, jeigu nori išreikšti kažką naujo, įdomaus, tai paimk telefonų knygą ir ką nors padaryk iš jos. Tada būsi padaręs. Bet jeigu tu paimi gerą daiktą ir bandai jį tobulinti, tu jį sugadini“, - pasakoja aktorė.

Nebediktuoja kultūros tendencijų

Ar teatras vis dar diktuoja aukštosios kultūros tendencijas, ar vis dažniau prisitaiko prie publikos? „Teatras turėtų būti tas aukuras, kur tu atėjęs gali pasišildyti, pasisemti, sužinoti kažką, pragyventi gyvenimo gabalą. Kai aš nueinu į spektaklį ir man po jo išėjus nesinori su niekuo kalbėti arba norisi kalbėti tik su žmogumi, kuris iš tikrųjų bando pasikapstyti ir nagrinėti, man įdomu, bet jeigu žmogus, kuris eina šalia, tik paviršiukus nugnaibė, jam patiko arba nepatiko, man nėra ką su juo veikti“, - apie skirtingą spektaklių suvokimą pasakoja aktorė.

Anot E.Žebertavičiūtės, labai trūksta gilaus požiūrio: „Pas mus nesikapstoma. Kuriama tik akiai. Norima nustebinti, pritrenkti garsiniais, dūminiais efektais, kurie nereikalingi. Viskas daroma šiai dienai, čia pat, pinigui. Dabar pas mus pinigas karalius.

E.Žebertavičiūtė neslepia nusivylimo šiuolaikine teatro kultūra: „Eini, dvi valandas sėdi spektaklyje, bet iš tiesų niekalą žiūri, ir dar turi klausyti scenoje sakomų klaikių, kultūringoje aplinkoje nevartojamų žodžių. Jau dabar „šūdas“ pasakyti tapo normalu. Būdavo, seniau tokie žodžiai išslysta iš netyčių. Dabar jau nekalbu. Žmonėms labai smagu. Ir aš tik šitą žodį paminėjau, o kas vyksta, koks šlamštas eina iš scenos, iš televizijos, tai baisu. Kultūra dingsta, aplink tik šiukšlynas.“

Parengta pagal priedą „TV publika"