Inkilai mažiems ir dideliems

J.Bugailiškis daro inkilus mažiems paukšteliams, varnėnams, pelėdoms, šikšnosparniams. Ir dar kitiems. „Nuo vaikystės esu pratęs prie paukščių. Inkilus darydavome kartu su tėvu. „Žiemą savo sodyboje įrengiu keletą lesyklėlių. Paukštelių daug priskrenda, pagalvojau, kad rūpintis jais reikia ir pavasarį“, - prasitaria vieną iš inkilų gamybos priežasčių.

Ko reikia, kad inkiliukas būtų patrauklus paukščiui? Pasak menininko, pirmiausia jis turi būti patogus. Landa turi tikti paukščiui. Mažiems paukšteliams angos diametras - 2,7-3,2 centimetrai. Zylutėms - 3,0-3,2 centimetrai. Zylių yra penkios rūšys. Mažajai zylei - 2,7, didžiajai - 3,2. Varnėnams - 4,7-5,0 centimetrų. „Šiandien mačiau zylę, landžiojančią po varnėno inkilą. Pagalvojau, na, ko tu vargsti, vis tiek būsi išvaryta“, - juokėsi Jonas. Bet paukščiukui nepasakysi. Pasak inkilų meistro J.Bugailiškio, tarp miško paukštelių dėl inkilų visada vyksta kova. Atrodo, toks taikus paukštis genys, bet sugadina ne jam skirtą inkilą. Landos gamintojai deda žiedus, bet genys juos nukapoja, angą prasiplatina, kiek jam reikia. Žiemą gyvena, o pavasarį - purpt - ir nėra. O inkilas jau sugadintas. Nuo genio neapsisaugosi. Atsiranda inkile kirminukų, jie genį ir privilioja.

„Inkilą, kuriame peri maži paukšteliai, būtina kas antri metai išvalyti, kad nuo dugno pakilusiame lizdelyje nepašeimininkautų plėšrūnai. Kiekvienais metais darau visokių formų inkilų, išdažau juos spalvotai. Sakoma, kad spalvotų paukščiai bijo. Nebijo. Gamtoje labai daug spalvų, jie įpratę. Ant stogo galima uždėti skardelę, kad neperlytų, medis greit nesupūtų. Dugną aš taip pat uždengiu skarda. Galima paukščių namelį išgręžioti dėl ventiliacijos. Inkilą kabinti už kablio, prisukti prie medžio, pritvirtinti prie karties. Gražu pažiūrėti, bet reikia tikrinti, kad kartis nesupūtų, o inkilas netikėtai nenukristų, kiaušinukai nesudužtų. Apskritai visus inkilus reikia prižiūrėti“, - pataria menininkas.

Geriausi inkilai esantys iš uokso. Žievė sudžiūsta, nukrenta arba genys nukapoja. „Šiemet padariau varnėnams inkilą su stiklais. Šį inkilą gali atsargiai atidaryti, pasižiūrėti, bet labai trumpai, kad paukštelis nepajustų. Gaminu inkilus, kur viena sienelė išsikelia. Galima pažiūrėti, kas lizdelyje vyksta, bet reikia didelio atsargumo, kad paukštis nepajustų. Apie paukščius ir jų kiaušinius žmonės turėję daugiau įspėjimų. „Vaikystėje, prisimenu, tėvai sakydavo: „Neliesk kregždžių kiaušinių, nes būsi raudonplaukis. Aš gimiau raudonplaukis, nereikėjo nė po kregždžių lizdus landžioti“, - juokiasi.

Pasak jo, nelabai gerai, kai sodyboje peri pelėdos. Jos patvarko mažus paukščiukus: „Yra visokių tų pelėdų, labai didelių, mažų.“ Dičkėms gamina inkilus su labai didelėmis skylėmis. Tokie inkilai labai dideli ir labai sunkūs.

„Šiemet daug padariau inkilų su žieve ir be žievės - apskritų. Žievė nukrenta ar geniai, ieškodami kinivarpų, nukapoja. Mano sodyba, kur darau dideles skulptūras, yra kaime, pervažiuoju per girininkijas, nusiperku išpuvusių rąstų. Išpjaunu su pjūklu, išskaptuoju. Geriausia laikosi inkilas iš drebulės ir eglės, nes turi sakų. Gali būti ir ąžuolas, uosis. Yra daug būdų inkilą pagaminti. Geriausia susukti su medvaržčiais, ne vinutėmis sukalti. Darydavau šventes savo kieme, pasikviesdavau mokinių, darbų mokytojų, gamindavome inkilus ir nešdavome į parką. Paukščiai mėgsta namelius iš bet kokių medžiagų. Tinka metalas, molis. Sodyboje esu padaręs inkilą iš kibiro, metalinės triūbos“, - juokiasi. Iš įdomesnių paukščių Jonas mini varnėną. Atskrenda pavasarį ir pradeda kelti triukšmą, visokiais balsais švilpauti. Jei kelia triukšmą, žinok, varnėnas vilioja porą. Jei į inkilą sugrįžęs triukšmo nekelia, porą jau yra susiradęs.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"