6 nuotr.Tarptautinis teatro debiutų festivalis „Tylos!“, regis, matuojasi naujus drabužėlius - vis labiau knieti ji vadinti jaunųjų teatro kūrėjų forumu, nes kai kurie jo vardai jau kadais girdėti ir jau įleidę šaknis, sakykim, būsimo teatro podirvyje. Į festivalį pamažu įsilieja užsienio teatrų pasirodymai, ir kas žino, jei ne miniatiūrinis biudžetas, gal turėtume ne septynių dienų, o dviejų savaičių šventę Vilniaus mažajame teatre.
Festivalio meno vadovė režisierė Gabrielė Tuminaitė būtent tokią perspektyvą ir mato ateityje: „Jis turėtų išaugti iki dviejų savaičių formato, bet, mano nuomone, svarbiau ne festivalio trukmė, bet galimybės jame organizuoti edukacines programas jauniems profesionalams arba besiruošiantiems debiutuoti jauniems teatro kūrėjams. Tokių užsiėmimų Lietuvoje labai trūksta, apskritai net apmaudu, kad lietuviško teatro mokyklos metodologija nei fiksuojama, nei formuojama, nei palaikoma, ir ji gali išnykti be jokio pėdsako...“
Gegužės 12-18 dienomis vyksiančiame festivalyje „Tylos!“ dalyvauja jaunieji teatralai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Italijos; septyni spektakliai (trys premjeros ir keturi jau įvertinti jaunųjų scenos veikalai) bus rodomi ne vien Mažojo teatro scenoje - Šiuolaikinio meno centre, Rusų dramos teatre ir Muzikos ir teatro akademijos Teatro ceche.
„Prieš septynerius metus „Tylos!“ festivalyje startavę jaunieji režisieriai - Artūras Areima, Paulius Ignatavičius, Kirilas Glušajevas, Vilius Malinauskas ir kiti - šiandien jau diktuoja progresyviausias teatrines tendencijas. Šių metų dalyviais tikiu besąlygiškai, jie tikrai neatsitiktiniai ir nevienadieniai kūrėjai“, - įsitikinusi jauno, bet jau įsitvirtinusio festivalio meno vadovė.
Vilniaus mažojo teatro meno vadovas Rimas Tuminas į jaunuosius kūrėjus žiūri pro patyrusio scenos meistro prizmę: „Mus turi kažkas išprovokuot, padėt, stumtelt. Aš linkęs įsiklausyt, matyt, žiūrėt. Jaunimas paverčia neregimą pasaulį regimu. Jis padaro regimą visa tai, kas mums nepažįstama. Kaip jie tai daro šiandien - be galo įdomu. Kad nesusentumėm, reikia, kad jaunimas ateitų. Kitaip susensim.“
„Mažasis teatras yra tapęs festivalio štabu, centru ne dėl to, kad čia dirba mano duktė, - „Vakaro žinioms“ sakė režisierius, Maskvos J.Vachtangovo teatro meno vadovas, - bet kad čia yra festivalį išprovokavęs jos kursas, kuris gana vieningas, ir tai leidžia tikėti, kad jų vienybė atneš gražių rezultatų. O mano nuopelnas tiktai tas, kad dėl menko festivalio biudžeto Vachtangovo teatras apsiėmė padengti B.Ščiukino teatro mokyklos studentų (R.Tumino kuruojamo kurso - red. past.) kelionę į Vilnių bei išlaikymo išlaidas; jie atveža Eženo Jonesko spektaklį „Karalius miršta“.
Festivalį „Tylos!“ gegužės 12 dieną pradės teatro maištininkų iš Romos spektaklis „La Merda“. „Teatro Valle“ (1727) - seniausias vis dar veikiantis Italijos teatras Romoje: bandymas jį privatizuoti 2010 metais patyrė fiasko, kai jo darbuotojai apsigyveno teatre ir per trejus „okupacijos“ metus kūrė spektaklį po spektaklio. Vienas jų „La Merda“, pažymėtas „N-18“, yra pelnęs bene šešis apdovanojimus.
Iš festivalio programos anonsų matyti, kad jaunus teatro kūrėjus jaudina šios dienos absurdas ir šiuolaikinių technologijų iškreipta tikrovė. Pernykščio festivalio favoritė Kamilė Gudmonaitė (debiutavo spektakliu „Sapnas“) rengia žiūrovams staigmeną - spektaklio „Dievas yra DJ“ Richterio Falko ir Viktoro Pelevino kūrinių motyvais eskizo premjerą. Jauna režisierė aiškina savo sumanymą:
„Mūsų kartos matomumo liga, kai jaunas žmogus besąlygiškai siekia būti matomas, žinomas ir publikuoja intymiausius savo gyvenimo kadrus viešosiose erdvėse, kai medijose daromas šou iš asmeninių tragedijų ir t.t., būtent ir inspiravo mūsų pasirodymo formą. Lovos kaip kažko intymaus išnešimas į gatvę mums reiškia gyvenimo eksponavimą, kai pamažu pradedi nebeatskirti, kada tu eksponuoji savo gyvenimą, jį fiksuoji ir kada tu gyveni... Mes norėjom iškelti klausimą, ar įmanoma šiuolaikinių technologijų pasaulyje atskirti, kas yra tikra, kas yra netikra. Mano nuomone, viskas susimaišę ir kažin ar kas nors yra tikra šiandien...“
„Eurovizijos“ dainų konkurso išvakarėse, gegužės 18 dieną, Vilniaus mažajame teatre numatytas Vido Bareikio spektaklis „Euro vizija“. Šį ironišką spektaklį jis pastatė Latvijos nacionalinio teatro scenoje.
„Labai džiaugiuosi, kad V.Bareikis pastatė labai įdomų spektaklį Rygoje, - sako G.Tuminaitė, - ir išprovokavo mūsų teatrų susitikimą: pagaliau po ilgos pertraukos Latvijos teatras gastroliuoja Lietuvoje. Galbūt tai padės mums įveikti šį nesusipratimą ir dažniau lankyti ir geriau pažinti vieniems kitus.“
V.Bareikis pasakojo „Eurovizijos“ idėją, kaip formą ir pretekstą aiškintis gilesniems dalykams, nešiojęsis dar nuo studijų laikų - absurdiškas dainų konkursas, anot jo, atspindi visą Europą, tariamą jos vienybę ir realų susiskaldymą.
V.Bareikio interaktyvus spektaklis „Euro vizija“ užbaigs šiųmetę teatro festivalio „Tylos!“ programą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
