Vakar Vilniaus universiteto bibliotekoje tradiciškai buvo eksponuojama pirmoji lietuviška knyga - Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tokia galimybė lankytojams suteikiama tik kartą per metus. Galbūt netrukus galėsime savomis akimis pamatyti ir praėjusią savaitę Vokietijoje surastą Vasario 16-osios Akto originalą.
Jau turime Vokietijos vyriausybės pažadą, kad Vasario 16-osios Aktas, Vokietijos užsienio ministerijos archyve Berlyne aptiktas Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio, bus atvežtas į Lietuvą parodyti. Bet dar nežinia, ar šis svarbiausias naujųjų laikų dokumentas - Lietuvos valstybės gimimo liudijimas - bus grąžintas. Būtent šio egzemplioriaus - originalo su vokiškąja versija - Lietuvoje nebuvo nuo pat 1918-ųjų. Jau beveik šimtmetis, kai niekas neregėjo ir pirminio dokumento - rašomąja mašinėle spausdintas Nepriklausomybės Aktas su 20 signatarų parašais, jų pačių liudijimais, buvo įteiktas saugoti Jonui Basanavičiui, bet pradingo.
M.Mažvydo „Katekizmą“ Lietuva taip pat atgavo ne taip seniai. VU biblioteka lygiai prieš 60 metų egzempliorių įsigijo mainais iš Odesos (Ukraina) M.Gorkio mokslinės bibliotekos. Ilgą laiką pirmoji lietuviška knyga nebuvo prieinama visuomenei. Todėl bibliotekos tradicija kasmet vieną dieną rodyti M.Mažvydo „Katekizmo“ originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi. Pirmosiomis balandžio dienomis M.Mažvydo „Katekizmas“ eksponuojamas minint Vilniaus universiteto įkūrimo datą (1579 m. balandžio 1 d.).
M.Mažvydo „Katekizmas“ - tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, kurios atsiradimas pradėjo naują etapą lietuvių kalbos istorijoje - ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.
Pasaulyje yra žinomi tik du šios ypatingos mūsų raštijai knygos egzemplioriai. Vienas iš jų saugomas Vilniaus universiteto, kitas - Torūnės (Lenkija) universiteto bibliotekose. Manoma, kad iš viso galėjo būti išspausdinta apie 200-300 knygos vienetų.
M.Mažvydo „Katekizme“ įamžinta senoji lietuvių kalba, kuri dėl savo archajiškumo ir giminingumo su sanskritu itin reikšminga indoeuropeistikos tyrinėjimams, ypač - lyginamajai kalbotyrai. Pats knygos lietuvių kalba išleidimas padarė didžiulį postūmį tolesniam bendrinės lietuvių kalbos populiarinimui, jos raidai bei išlikimui.
Ne visi svarbiausi Lietuvos popieriai, apie kuriuos sakoma - neįkainojami, yra mūsų valstybės nuosavybė. Apie tai, kur ir kaip jie saugojami, skaitykite šeštadienio „Vakaro žiniose“.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“