1 nuotr.Europos kultūros sostinė 2022 metais Lietuvoje bus Kaunas, finalinėje atrankoje nugalėjęs Klaipėdą.
Šis titulas - tai išskirtinė galimybė miestui ir jo žmonėms pristatyti save ir savo identitetą, nuspalvinti kultūrinį tapatumo žemėlapį, įvertinti istorinių akimirkų svarbą, atrasti savo miesto galimybes. Abu miestai kultūros sostinės nominacijai gauti pristatė po projektą: Kaunas - "Šiuolaikinė sostinė", Klaipėda - "Susitikimų vieta".
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis Kultūros ministerijoje vykusios paskelbimo ceremonijos metu dėkojo Klaipėdai už garbingą ir sąžiningą konkurenciją konkurso metu bei pabrėžė, kad didžiausi iššūkiai laikinosios sostinės vis dar laukia ruošiantis 2022 m.
"Tai yra didelis iššūkis, didelė atsakomybė Kaunui", - kalbėjo V. Matijošaitis.
Konkursas vyko dviem etapais, jį organizavo ir vykdė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Europos Komisija (EK). Kovo 27-28 dienomis EK ekspertai lankėsi miestuose-kandidatuose ir įvertino jų pasirengimą.
Briuselio skaičiavimais, kiekvienas į kultūros sostinės projektą miesto investuotas euras vidutiniškai atneša iki 6 eurų grąžą. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teigė, kad valstybė finansiškai padės Kaunui visiškai įgyvendinti savo užsibrėžtus "Šiuolaikinės sostinės" tikslus.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 m. dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas. Liuksemburge į antrą etapą pateko Ešo prie Alzeto miestas. Dėl jo patvirtinimo kultūros sostine bus sprendžiama rudenį.
Europos kultūros sostinės yra skelbiamos nuo 1985 m. Ši iniciatyva laikoma sėkmingiausiu Europos Sąjungos (ES) projektu kultūros srityje. Per tą laiką įvairiose šalyse buvo nominuota daugiau nei 60 miestų, visi jie turėjo galimybę atkreipti į save dėmesį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
Šiemet Europos kultūros sostinės yra Danijos miestas Orhusas ir Pafas Kipre. 2018 m. Europos kultūros sostinės bus Leuvardenas (Nyderlandai) ir Valeta (Malta), 2019 m. - Matera (Italija) ir Plovdivas (Bulgarija), 2020 m. - Rijeka (Kroatija) ir Golvėjus (Airija), 2021 m. - Elefsina (Graikija), Timišoara (Rumunija) ir Novi Sadas (Serbija).
Klaipėda pasveikino Kauną, tapusį 2022 metų Europos kultūros sostine
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas trečiadienio vakarą pasveikino Kauno bendruomenę laimėjus 2022 metų Europos kultūros sostinės vardą, tačiau kartu pažymėjo, kad Klaipėda, nepaisant nelaimėto titulo, vis tiek ketina įgyvendinti trijų pajūrio miestų bendruomenės parengtą programą "Susitikimų vieta".
Kaip jau žinoma, iš Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos bei Lietuvos kultūros ministerijos atstovų sudaryta ekspertų grupė trečiadienį paskelbė, kad 2022 metų Europos kultūros sostinės vardą rekomenduoja suteikti Kaunui. Dėl šio titulo kovojo ir Klaipėda, suvienijusi jėgas su Neringa bei Palanga.
Kaunas ir Klaipėda kultūros sostinės nominacijai gauti pristatė po projektą: Kaunas - "Šiuolaikinė sostinė", Klaipėda - "Susitikimų vieta".
"Sveikinu Kauną, pasiryžusį puoselėti kultūrą ir skleisti apie tai žinią už Lietuvos sienų. Europos kultūros sostinės vardas - ne tik skambus titulas, bet ir rimtas įsipareigojimas dideliems darbams, tad linkiu kauniečiams ištvermės, entuziazmo, kryptingo judėjimo pirmyn ir kultūros suklestėjimo", - sveikino Kauną V. Grubliauskas.
Nors Klaipėda Europos kultūros sostinės vardo ir nepelnė, V. Grubliauskas pabrėžia, kad pajūrio žmonės neturi jaustis pralaimėję. Anot miesto vadovo, vien tai, kad siekdama titulo bendruomenė ėmė vienytis, yra didžiulė pergalė.
"Kartu su Neringos ir Palangos merais dėkoju bendruomenei, kuri sutelkusi jėgas, aktyviai siekė Europos kultūros sostinės vardo. Neabejoju, kad ekspertų grupės sprendimas nuvylė pajūrio žmones, tačiau matydamas jų pastangas ir pasiryžimą, tikiu, kad proveržį kultūros srityje pasieksime ir be titulo. Prarasti didžiulį įdirbį būtų nedovanotina klaida - jau dabar akivaizdu, kad bendruomenė kinta, vienijasi, tikiu, kad šis procesas nesustos ir pajūris bet kokiu atveju taps susitikimų vieta. Klaipėda didina ir toliau didins finansavimą kultūrai, tad programą vis tiek įgyvendinsime, tik greičiausiai kiek mažesne apimtimi", - Klaipėdos savivaldybės pranešime spaudai cituojamas meras V. Grubliauskas.
Pajūrio miestų paraiška "Susitikimų vieta" parengta kartu su daugiau nei 500 kultūros bei meno sričių atstovų, architektų, istorikų, rinkodaros specialistų, mokslo ekspertų iš Klaipėdos regiono, kitų šalies miestų ir užsienio, dar per 2000 žmonių į paraiškos rengimo procesus buvo įtraukti netiesiogiai.
