Simboline padėka Kauno valstybinio lėlių teatro įkūrėjams Valerijai ir Stasiui Ratkevičiams - spektakliu „Princesės gimtadienis" (režisierius Algimantas Stankevičius) - sekmadienį prasidės ciklas renginių, skirtas paminėti šio teatro pirmojo vadovo bei režisieriaus S. Ratkevičiaus 100-ąsias gimimo metines. Teatro fojė atidaryta S. ir V. Ratkevičių kūrybą bei gyvenimą atspindinti paroda.
Antradienio popietę Kauno valstybinio lėlių teatro mažojoje salėje vyks filmo apie teatro įkūrėją „Mėlyniesiems katilėliams aidint" peržiūra".
Pagerbiant lėlininkų atminimą, bus padėta gėlių Petrašiūnų kapinių memoriale prie V. ir S. Ratkevičių kapų, taip pat prie memorialinės lentos Laisvės alėjoje.
Ketvirtadienio popietę Šv. Gertrūdos bažnyčioje bus meldžiamasi už Kauno lėlių teatro įkūrėjų šeimą. Tą pačią dieną Kauno valstybinio lėlių teatro V. ir S. Ratkevičių muziejuje rengiama pagerbimo bei prisiminimų popietė.
Šiam didžiajam lėlininkui skirtų renginių ciklą užbaigs premjera - mažieji žiūrovai išvys Olego Žiugždos režisuotą spektaklį „Pelenė".
S. Ratkevičius gimė 1917-ųjų kovo 16-ąją Maskvoje. 1940-1945 m. studijavo Valstybinėje konservatorijoje, mokėsi Vilniaus dramos studijoje, dainavo filharmonijos chore. 1945 m. kūrybinį kelią pradėjęs Klaipėdos dramos teatre, S. Ratkevičius brandino svajonę - įkurti teatrą vaikams. Subūręs trupę, kurios pagrindą sudarė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos Teatro skyriaus auklėtiniai, 1958 metų gegužės 18 dieną Marijampolėje (tuomet - Kapsuke) S. Ratkevičius pristatė pirmąją lėlių teatro premjerą - „Stebuklingasis Aladino žibintas".
1960-aisiais teatras persikėlė į Kauną. Drauge su režisieriumi dirbę aktoriai mena jo puoselėtą pagarbą scenai, atsakomybę ir meilę žiūrovui bei aistrą savo darbui.Šio teatro įkūrėjo kūrybinėje biografijoje - beveik 40 lėlių spektaklių, pelniusių pripažinimą, atvėrusių Lietuvos lėlininkams kelią į užsienio scenas.
Brandžiausi S. Ratkevičiaus darbai sukurti drauge su lėlių teatro reformatoriumi, režisieriumi ir dailininku Vitalijum Mazūru.
2003 m. lėlių teatro įkūrėjas apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ordino Karininko kryžiumi. 2010 m. jam skirta Kultūros ministerijos Padėkos premija už viso gyvenimo nuopelnus.