6 nuotr.Šiemet savo įkūrimo šimtmetį švenčianti Kauno technikos kolegija jubiliejinių renginių ciklą penktadienį pradėjo popiete, pavadinta „Didžios meilės vaisius“. Popietė buvo skirta paminėti tuometinės Kauno aukštesniosios technikos mokyklos steigėją bei ilgametį direktorių, inžinierių grafą Julijoną Gravrogką (1885-1968). Kartu prisimintas ir vyresnysis J.Gravrogko brolis, inžinierius, taip pat šioje mokykloje nuo pat jos ištakų dėstęs grafas Antanas Gravrogkas (1880-1958). Jubiliejaus proga kolegijos amfiteatrinei 112-ai auditorijai suteiktas J.Gravrogko vardas. Jo vardu taip pat bus rengiamas tarptautinis konkursas „Geriausias medžiagų apdirbimo inžinierius 2020 m“.
Apie kokią meilę kalbėta kolegijoje, ruošiančioje ne humanitarus, bet techniškų specialybių bakalaurus? Kalbėta apie tai, jog tarpukario Lietuva buvo statoma ir iš idealizmo, ir iš meilės Lietuvai. Ir šiose valstybės statybose aktyviai dalyvavo ir Vokietijos senos aristokratų giminės atstovai broliai Gravrogkai. Nes Lietuva buvo jų gimtinė. Nes jie jau buvo nutautėjanti vokiečių atšaka. Prieš kelis šimtmečius išvykusi iš savo istorinės tėvynės, per Kuršą pasiekę šiaurinę Lietuvą ir čia apsigyvenę.
Kauno technikos kolegijos vadovas Nerijus Varnas papasakojo, jog iš pradžių planuota pirmąją Lietuvoje techninių mokslų mokyklą steigti Vilniuje. Tačiau Vilniui atitekus Lenkijai, pasirinkta laikinoji sostinė. Mokyklos įstatuose buvo numatyta „rengti praktinės ir kiek galima teorinės parengties kelių tiesimo, mechanikos ir elektros specialistus“. Tokios mokyklos svarbos tais laikais nesuvokė net pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (1874-1944). Tikino, jog Lietuva yra agrarinis kraštas, todėl jai reikia ne inžinierių, ne elektrikų, bet agronomų ir humanitarų. Tačiau dalis šviesuomenės suvokė techninių mokslų svarbą valstybės ateičiai. Kauno technikos mokykla buvo įsteigta. Tais pačiais 1920 m. Kaune buvo įsteigti ir Aukštesnieji kursai, davę pradžią būsimam Lietuvos universitetui, kuriam vėliau buvo suteiktas Vytauto Didžiojo Universiteto vardas. Šio universiteto rektoriumi 1941-1944 m. išrinktas J.Gravrogkas. Aukštesniųjų kursų, o vėliau universiteto reikalingumu abejojo tuometinis švietimo ministras Juozas Tūbelis (1882-1939). Tačiau aukštojo mokslo svarbą suvokę inteligentai, kaip pasakojo Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vedėja, doc. dr. Audronė Veilentienė, dėstė kursuose studentams iš pradžių net už dyką. Vien iš idealizmo. Taip dėstė ir abu broliai Gravrogkai.
Biografas, žurnalistas Juozas Stražnickas, parašęs knygą „Tylos kalba“ apie J.Gravrogką, sakė, kad J.Gravrogkas savo anketoje, pildytoje 1941 m. rugsėjo 1 d., tai yra, jau prasidėjus vokiečių okupacijai, įrašė esąs lietuvis. Nors neturėjo nė lašo lietuviško kraujo. Kodėl norėjo būti lietuvis? J.Stražnickas tai sieja su faktu, jog Gravrogkų motinos Julijos Goes-Gravrogkienės brolio Stanislovo von Goes Medvilionių dvaras buvo lietuvybės lopšys. Čia lankėsi Povilas Višinskis, Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, A.Smetona, dailininkas Adomas Varnas, netgi Vincas Mickevičius-Kapsukas. Čia spaudos draudimo metu buvo slepiamos lietuviškos knygos, veikė lietuviška mokykla, pirmą kartą Kauno gubernijoje suvaidinta lietuviška komedija „Velnias spąstuose“. Gravrogkų dvaras Lieporuose buvo tik keli šimtai metrų nuo Medvilionių. Tad lietuvybė paveikė ir būsimus inžinierius Gravrogkus. Abu, baigę Sankt Peterburgo technikos institutą, iš pradžių dirbo Rusijoje, o 1920 m. sugrįžo į Lietuvą.
J.Stražnickas pabrėžė, kad broliai Gravrogkai vienas kitą puikiai papildė. Vyresnysis brolis, kuris, anot J.Stražnicko, buvo kaip gyvas sidabras, 1923 m. buvo vienas Klaipėdos sukilimo vadų. O vos atgavus Klaipėdą jaunesnysis brolis Julius įsteigė savo vadovaujamoje mokykloje jūreivystės kursą.
A.Veilentienė akcentavo, jog tuometiniai valstybės kūrėjai- entuziastai vienu metu sugebėjo dirbti net tris darbus. J.Gravrogkas dirbo Susisiekimo ministerijoje, vadovavo mokyklai, dėstė Aukštuosiuose kursuose, o vėliau VDU dirbo docentu, profesoriumi, o Antrojo pasaulinio karo metu - rektoriumi. Tada pagrindinis tikslas buvo išsaugoti studentiją, kad nebūtų išvežta į Vokietiją darbams. Ir kovoti, kad universitetas nebūtų uždarytas. Kai okupantų valdžia uždraudė rinkti pirmą kursą, VDU ėmė priiminėti „hospitantus“ - laisvuosius klausytojus. Nes, anot J.Gravrogko, Lietuvai turėti savo universitetą yra tautinė garbė ir ji negali būti pažeista.
Vyresnysis brolis, A.Gravrogkas, taip pat dėstė ir VDU, buvo Lietuvos siaurųjų geležinkelių direktoriumi, o 1932-1933 m. ir Kauno burmistru.
Brolių keliai išsiskyrė 1945 m. Julijonas pasitraukė į Vakarus, o Antanas liko Lietuvoje. Iki mirties dėstė Kauno politechnikos institute. Jau ne kaip profesorius, bet tik docentas.
KTU profesoriaus, dr. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos nario Arvydo PALEVIČIAUS komentaras:
Kai tyrinėji šią giminę, pamatai valstybės gimimo istoriją visai kitoje šviesoje. Gravrogkai - tai fenomenas Europos mastu ir didelė laimė, kad jie nusėdo Lietuvoje. Jų gyvenimas - moderniojo riteriškumo pavyzdys. Aristokratija suvokė, kad jų pareiga veikti dėl valstybės. Iš bolševikų istorijos žinome, kad dvarai yra blogis. Bet iš ten ėjo kultūra, mokslas, technologijos. Kokia valstybė be savo didikų, bajorijos?
Faktai
1920 m. - įkurta Kauno aukštesnioji technikos mokykla.
1937-1938 m. - Tvirtovės alėjoje pastatyti mokyklos rūmai (arch.Stasys Kudokas).
1945 m. - mokykla pavadinta Kauno politechnikumu.
1990 m. - mokyklai grąžintas Kauno aukštesniosios technikos mokyklos vardas.
2002 m. - mokykla tapo Kauno technikos kolegija.
