1 nuotr.Lietuvos dailės muziejus tęsia Rytų meno parodų ciklo programą ir ketvirtadienį Radvilų rūmų muziejuje atidaro Ksenijos Nikolskajos fotografijų parodą „Dulkės: užmirštoji Egipto architektūra".
2006-2011 m. Švedijoje ir Egipte gyvenusi Sankt Peterburgo fotografė K. Nikolskaja įamžino kolonijinės epochos Kairo architektūros paminklus. Apleisti ir pusiau apgriuvę rūmai, vilos, šiuolaikinio miesto gyvenimo pakraščiuose likę visuomeniniai pastatai liudija europiečių buvimą Egipte. Pagal geriausius barono Džordžo Eugenijaus Osmano (Georges Eugene Haussmann, 1809-1891) epochos prancūzų architektūros pavyzdžius sukurti puošnūs Kairo interjerai šiandien padengti dykumų dulkėmis.
XIX a. antroje pusėje Egiptą užplūdę europiečiai diplomatai ir verslininkai kartu su turtingais egiptiečiais, turėjusiais galimybę keliauti po Prancūziją ir atsivežti naujausias Paryžiaus madas, darė įtaką šalies politiniam ir ekonominiam gyvenimui. Jie ne tik pastatė ištisus naujus Kairo kvartalus, bet ir sukūrė kitokį, iki tol nematytą gyvenimo stilių.
Būtent toks Kairas tapo vienu iš pagrindinių 1952 m. Gamalio Abdelio Nasero (Gamal Abdel Nasser) suplanuotos ir jo vadovaujamų arabų nacionalistų įvykdytos revoliucijos priešų. Atėjus naujai valdžiai, Egipto europiečiai prarado visas turėtas privilegijas ir buvo priversti palikti šalį. Puikių vilų ir nuostabių rūmų niekas nepirko, o likti juose buvo pavojinga. Praradę savininkus, pastatai nyko, degė, buvo nacionalizuoti, perstatyti, pritaikyti švietimo ir naujos valdžios poreikiams arba tiesiog nugriauti.
Šiuos apleistus ir paliktus praėjusios epochos rūmus pačiu laiku įamžino K. Nikolskaja. Jie arba galutinai išnyks, arba bus atstatyti ir restauruoti, taps naujo pseudoturtingo Egipto dalimi, nauja turistine atrakcija, ar visai kitokios epochos paminklu. K. Nikolskajai pavyko įamžinti ne tik kolonijų laikų dulkes, bet ir praėjusios epochos dvasią.
