1 nuotr.Vilniaus paveikslų galerijoje ketvirtadienį pristatoma dviejų tomų knyga "Lietuvos literatūros antologija, 1795-1831: šviečiamasis klasicizmas, preromantizmas", kurią išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Lietuvos literatūros antologija - mokslininkų grupės parengtas šaltinių rinkinys, kuriame iki šiol išsamiausiai pristatoma XIX a. pradžios vėlyvosios Apšvietos Lietuvos literatūros panorama - lietuvių, lenkų, vokiečių, prancūzų kalbomis rašę autoriai, jų kūrybos meninė ir intelektualinė įvairovė, tarpusavio ryšiai.
Pirmasis tomas, skirtas grožinei literatūrai, apima naujai parengtus lietuviškus bei lenkiškus Žemaičių kultūrinio sąjūdžio tekstus - Dionizo Poškos, Antano Klemento, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Simono Stanevičiaus, Silvestro Valiūno kūrybą ir lenkų kalba kūrusių Lietuvos poetų Antano Goreckio, Ignacijaus Šidlovskio, Euzebijaus Slovackio, Raimundo Korsako ir kitų eiles, "Nenaudėlių" draugijos savaitraščio "Gatvės žinios" satyrinę prozą. Čia pristatoma ir Vilniaus universiteto studentų, susibūrusių į "Filomatų" draugiją, kūryba - Adomo Mickevičiaus, Tomo Zano, Jono Čečioto ir kitų tekstai, preromantinė Antano Strazdo ir Liudviko Rėzos poezija lietuvių, lenkų, vokiečių kalbomis.
Naujas to meto reiškinys - moterų literatūros pradžia Lietuvoje, kurią pristato Onos Radvilaitės-Mostovskienės gotikinė proza, Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė istorinių romanų ištraukos.
Antrajame tome pristatoma šio laikotarpio Lietuvos humanitarinė raštija. Tai - estetines nuostatas ir literatūros refleksijos principus aptariantys Vilniaus universiteto literatūros profesorių Pilypo Nerijaus Golianskio, Euzebijaus Slovackio, Leono Borovskio, universiteto rektoriaus Jono Sniadeckio teorijos ir kritikos darbai.
Besiformuojančius lietuvių etnologijos disciplinos pradmenis pristato Prūsijos ir Lietuvos filologo Liudviko Rėzos, istorinės Lietuvos filologo Simono Stanevičiaus, literato Dionizo Poškos lietuvių folkloristikos ir mitotyros darbai.
