1 nuotr.Antradienį paskelbus, kad iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) dramaturgo pareigų atleidžiamas Marius Ivaškevičius, generalinis direktorius Martynas Budraitis žurnalistus patikino, kad buvo žengtas nuoseklus žingsnis po to, kai gruodžio mėnesį buvo atleistas režisierius Oskaras Koršunovas ir vietoj jo įdarbinti trys nauji meno vadovai. M. Budraitis atmetė M. Ivaškevičiaus pasiūlymą atsistatydinti ir kaltinimus pasinaudojus dviejų žinomų režisierių pavardėmis, kad laimėtų trečią konkursą iš eilės generalinio direktoriaus pareigoms užimti.
„Šiandien paskelbėme, kad Marius Ivaškevičius baigia darbą nacionaliniame dramos teatre kaip dramaturgas. Tai susiklostė, man atrodo, nuosekliai. Baigus darbą Oskarui Koršunovui dėl tam tikrų aplinkybių, tiesiog keičiasi teatro kūrybinė kryptis ir pradėjus dirbti naujai kūrybinei komandai. Tuo pačiu, reiškia, natūrali seka yra, kad dramaturgo pareigybė tampa perteklinė, nes tie trys nauji meno vadovai, jie funkcijas dramaturgo pasidalina tarpusavyje ir tai yra tokia loginė seka, keičiasi ir kūrybinė komanda“, – antradienį žurnalistams komentavo M. Budraitis.
Jis patikino nenorėjęs dirbtinai priversti naujųjų teatro meno vadovų ir M. Ivaškevičiaus dirbti kartu.
„Vis tik Marius su Oskaru yra tikrai toks kūrybinis tandemas, ir tikrai visiems gerai žinomas, ir jie turi savo viziją, savo matymą. Trys nauji meno vadovai atėję, jie taip pat turi savo viziją, ir savo kryptį, ir dabar dirbtinai juos priversti dirbti kartu, tiesiog nematau tokios galimybės“, – teigė generalinis direktorius.
„Ir tas dramaturgo funkcijas, vokiškąja prasme, pasidalina tie trys meno vadovai ir teatrologas. Taip kad tos funkcijos kaip atskirai dramaturgo tapo perteklinės. Tai dėl to nuspręsta tas pareigybes naikinti ir Marių Ivaškevičių atleisti“, – paaiškino M. Budraitis.
Antradienį paskelbus, kad iš dramaturgo pareigų atleidžiamas M. Ivaškevičius, pastarasis žiniasklaidoje išplatino laišką, kuriame paaiškino atleidimo aplinkybes ir apkaltino M. Budraitį pasinaudojus jo ir O. Koršunovo pavardėmis, kad laimėtų konkursą generalinio direktoriaus pareigoms užimti.
„(...) Antroji kadencija ėjo į pabaigą ir jis aiškiai suvokė, kad naujo konkurso eiti šias pareigas nelaimės. Reikėjo naujo buldozerio, o dar geriau – dviejų, galinčių jį nutempti į trečią kadenciją. Koršunovo ir mano pavardės jam pasirodė tinkamiausios šiai funkcijai. Ir jis neprašovė“, – savo laiške rašė M. Ivaškevičius.
LNDT generalinis direktorius tokius kaltinimus neigė ir pabrėžė, kad pirmi du laimėti konkursai įrodo, kad šie kaltinimai nepagrįsti.
„Tai yra mano trečia kadencija, pirmas dvi konkursai laimėti į generalinio direktoriaus pareigas be šitų vardų. Taip kad man atrodo tas iliustruoja puikiai, kad, kaip ir aš spėjau perskaityti tą laišką, tai vis tik tai tie kaltinimai, kad jie buvo pasitelkti norint laimėti kadenciją, jie ne visai atlaiko tą kritiką, kiti du konkursai parodo, kad taip nėra“, – paaiškino M. Budraitis.
M. Ivaškevičius laiške taip pat pasiūlė M. Budraičiui atsistatydinti, teigdamas, kad kitu atveju Lietuvos teatre išliks ypač toksiška situacija.
M. Ivaškevičius pažymėjo, kad išeiti iš teatro jis pasiūlė ir atleidimo iš darbo pokalbio metu: „Pokalbio apie atleidimą metu jis miglotai pabandė įvardyti priežastis. Pirmoji: mes atėjome kaip komanda, o kadangi O. Koršunovas išėjo, laikas išeiti ir tau. Logika geležinė! Į mano klausimą, ar tokiu atveju neturėtų išeiti ir jis, tik ironiškai šyptelėjo. Suprask: kalbu visiškas nesąmones – jis čia yra nepajudinamas.“
Tokį siūlymą teatro direktorius atmetė ir pažymėjo, kad to negali padaryti, nes jaučia atsakomybę prieš teatro darbuotojus.
„Visų pirma, konkursas į generalinio direktoriaus pareigas yra vienam asmeniui. Taip, jie (M. Ivaškevičius ir O. Koršunovas – ELTA) buvo įrašyti į tą programą, bet visa programa teatro vadovo nėra vien tik tai kūrybinė dalis. Kūrybinė dalis sudaro vieną dalį tos programos. Visa kita yra ir finansiniai planai, ir darbai, susiję su rekonstrukcija, su darbuotojų darbo metodais, su darbuotojais, kur teatras eis, kokia yra visas kitas fonas. Suprantu, kad kūrybinė programa yra esminė, turbūt, bet ne vienintelė. Ir vertinama programa ne tik kūrybiniu požiūriu, bet apskritai, visa programa“, – žurnalistams paaiškino M. Budraitis.
„Aš manau, kad iš mano pusės būtų neatsakinga dabar, neatsakingas žingsnis atsistatydinti vykstant rekonstrukcijai, kuri nėra pabaigta. Aš jaučiu atsakomybę ir prieš teatro žmones, dirbančius čia. Ir, galų gale, aš noriu pabaigti tai, kas buvo pradėta, man pradėjus dirbti 2010 metų gale“, – teigė jis.
Generalinis teatro direktorius akcentavo, kad jis jaučiasi esąs atsakingas už rekonstrukcijos pabaigimą.
„Iš principo, visi rekonstrukcijos planai prasidėjo būtent tada, nuo 2011–2012 metų, ir jie galų gale 2018 metų rudenį prasidėjo pats veiksmas, kurį visi mato. Šių metų gruodį mes planuojame atidaryti didžiąją salę. Ir rekonstrukcija, principe statybos darbai baigsis jau rugsėjo mėnesį, toliau beliks tik scenos technologijų diegimas ir derinimas. Tai aš taip manau, kad tiesiog esu už tai atsakingas ir negaliu dabar taip va staiga lengva ranka sakyti, gal taip būtų ir lengviau, bet, deja, šiandien negaliu to padaryti“, – pabrėžė M. Budraitis.
ELTA primena, kad 2022-ųjų pabaigoje iš meno vadovo pareigų buvo atleistas režisierius O. Koršunovas. Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad jo pareigas užims trys režisieriai – Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė.
Po dvejų metų veiklos iš dramaturgo pozicijos atleistas ir M. Ivaškevičius. Jis teatre nebedirbs nuo 2023 m. kovo mėnesio.
M. Ivaškevičius dirbti dramaturgu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pradėjo 2021 m. metų sausio mėnesį. Per dvejus metus M. Ivaškevičiaus kvietimu LNDT spektaklius kūrė keli užsienio režisieriai – Grzegorzas Jarzyna, sukūręs spektaklį „Soliaris 4“, Janas Fabre‘as, režisavęs spektaklį „Nakties rašytojas“ ir Iwanas Wyrypajevas, kurio premjerinis spektaklis „Girti“ praėjusią savaitę buvo pristatytas teatro publikai.
