1 nuotr.Juodkrantėje bus minimos Martyno Liudviko Rėzos 241-osios gimimo metinės. Sausio 9-ąją Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimęs M. L. Rėza laikomas vienu žymiausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos mokslo pradininku.
Sausio 7-ąją, šeštadienį, iškilmių metu bus įteikta aštuntoji Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija, teikiama už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą.
Neringos savivaldybės tarybos sprendimu premija skirta dailininkui Romanui Borisovui, kurio 39 metų profesionalaus menininko kūrybą lydi per 700 akvarelės technikos darbų.
Premijos įteikimo iškilmės šeštadienį prasidės minėjimu bei gėlių padėjimu prie M. L. Rėzos paminklo Juodkrantėje, vėliau persikels į šios gyvenvietės evangelikų liuteronų bažnyčią. Iškilmingos ceremonijos metu Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis M. L. Rėzos premijos laureatui R. Borisovui įteiks ir premiją lydinčią žalvarinę plaketę.
Premija dailininkui skirta atsižvelgus į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) siūlymą. Kuratoriumas įvertino dailininko indėlį garsinant Kuršių neriją ir Mažąją Lietuvą, puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Kai kurie kuratoriumo nariai pastebėjo, kad R. Borisovo įdirbis dokumentuojant šio krašto istoriją ir žinomumas - nediskutuotini, o darbai palieka stiprų emocinį pėdsaką. Pastebėta, kad R. Borisovą galima įvardinti kaip Mažosios Lietuvos kronikininką ar metraštininką.
Savo kūrybą su Rytų Prūsijos ir Mažosios Lietuvos paveldo įamžinimu R. Borisovas išimtinai susiejo, kuomet persikėlė gyventi į Lietuvos pajūrį, nors šio krašto temos buvo artimos ir iki tol. Tai pastebima ir architekto Gedimino Baravyko fondo teiktoje rekomendacijoje, pažyminčioje, kad R. Borisovo pastarojo 20-mečio darbuose išsiskyrė Kuršių nerijos tema. Kūryboje prioritetas skiriamas Neringos, Rytų Prūsijos ir Mažosios Lietuvos architektūrinio paveldo objektams.
R. Borisovas yra surengęs daugiau nei 70 parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, JAV ir Liuksemburge. Pastaruosius kelerius metus jų ypač daug vyko Karaliaučiaus krašte. 2013 m. R. Borisovas buvo pakviestas dėstyti akvarelę ir grafinį dizainą Maskvos K. G. Razumovskio technologijų ir valdymo valstybinio universiteto Karaliaučiaus filiale.
Tais pačiais metais sulaukė kvietimo dėstyti I. Kanto universitete. 2012-aisiais, Vokietijos visuomeninės organizacijos "Ostpreuzenhilfe" užsakymu, ties pagrindiniu įėjimu į Karaliaučiaus katedrą pastatė ir padarė bronzinį paminklą sunaikintam Kionigsbergui. I. Kanto universitetui padarė K. Donelaičio 300 metų jubiliejaus proginę atminimo lentą. R. Borisovas prisideda įprasminant asmenybes, dirbusias ir veikusias Karaliaučiuje ir turėjusias didelę įtaką Mažosios Lietuvos ir Rytprūsių kultūrai. Nuo 2014-ųjų R. Borisovas dėsto Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete.
Dailininkas yra L. Rėzos kultūros centro kuratoriumo narys, aktyviai dalyvauja Neringos visuomeniniame gyvenime, kurorte organizuojamuose pleneruose. Yra išleidęs albumų, parodų katalogų, meno atvirukų apie Neringą ir Mažąją Lietuvą bei Klaipėdos fotografijų rinkinius.
