respublika.lt

Neklauskit dainiaus vardo, arba Nuostabioji „Žvaigždutė“

(22)
Publikuota: 2024 spalio 24 08:42:55, Stasys LIPSKIS, literatūrologas
×
nuotr. 1 nuotr.
Leonas Stepanauskas, kurio eilėraštis „Žvaigždutė“ tapo garsia daina, vėliau poezijos atsisakė. Stasio Lipskio archyvo nuotr.

Šiai dainai sukanka jau keturiasdešimt metų. Jos autoriai - kompozitorius Balys Dvarionas (1904 - 1972) ir žurnalistas Leonas Stepanauskas (g.1925 m.). Teksto kūrėjui ir melodijos autoriui tinka žodis - pirmasis. Kompozitoriui, pianistui bei dirigentui tai buvo viena pirmųjų dainų, pirmasis žingsnis į vokalinę muziką. O eilėraštį parašė septyniolikmetis Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos mokinys Leonas. Vėliau B.Dvarionas sukūrė bei harmonizavo daug dainų, o Stepanauskas nutolo nuo poezijos ir nebekūrė eilių...

 

Įdomi šios dainos gimimo istorija. Tą savo pirmąjį eilėraštį Leonas Stepanauskas skaitė abiturientų išleistuvėse. Vėliau jis buvo publikuotas Kaune ėjusiame žurnale „Savaitė". Kūrinėlis labai patiko to meto operos primadonai, pagarsėjusiai solistei Vincei Jonuškaitei-Zaunienei. Ji iš leidinio išsikerpa kūrinėlį ir nueina pas kompozitorių Balį Dvarioną. „Baly, ruošiu rečitalį. Parašyk man dainą. Va, tekstas."

Deja, tuo metu kompozitorius dar nekūrė dainų, bet solistei nenorėjo prisipažinti. Antra vertus, jis gerai žinojo vokalistės muzikinį amplua ir jautė, kad tekstas tikrai netiks jos dainavimui. Elegantiškai teatro žvaigždei Dvariono įsitikinimu nelabai tiko jos atneštas eilėraštis. Šiaip taip atkalbėjęs nuo dainos sukūrimo V.Jonuškaitę-Zaunienę, jis iškarpą pasidėjo po stiklu ant stalo ir ilgam pamiršo...

Sunkiais karo metais Balys Dvarionas neretai važinėjo po įvairias Lietuvos vietoves, keldavo tautiečių dvasią, o ir taip reikalingų maisto produktų parsiveždavo. Kartu su juo dažnai keliavo ir Beatričė Grincevičiūtė, 1943 metais pradėjusi rengti solinius koncertus. Žmonės ją jau vadino Lietuvos lakštingala. Lyriškas, švelnaus tembro jos balsas imponavo Baliui Dvarionui. Grįžęs namo kompozitorius sėda prie stalo, paima po stiklu gulinčią eilėraščio „Žvaigždutė" iškarpą, ir rankos tarsi kažkieno įkvėptos palinksta prie pianino. Vienu įkvėpimu gimsta daina...

Ją labiausiai išpopuliarino garsioji mūsų dainininkė Beatričė Grincevičiūtė (1911-1988). Tačiau dainą mėgo ir kiti solistai - Asmik Grigorian, Judita Leitaitė. O garsusis mūsų tenoras Virgilijus Noreika ją yra dainavęs Berlyno valstybinės operos teatro Apolono salėje. Vienoje Dainų šventėje šią melodiją skambiai traukė ir tūkstantinis vaikų choras... Štai tas garsiosios dainos tekstas:

Esi graži ir nuostabi, žvaigždute,

Aukštai aukštai ant mėlyno dangaus.

Švieti tu meiliai tėviškės giružėms,

Švieti tu Dievui ir keliams žmogaus.

Tavim nukaista naktys sidabrinės

Lyg nuostabiausios laimės šypsena,

Po tavimi mana dainelė gimė

Šviesių svajonių ir vilties pilna.

Esi graži ir nuostabi, žvaigždute...

Kaip metams bėgant keitėsi dainos atlikėjai, taip dažnokai kisdavo ir eilėraščio teksto eilutės. Pokario metais kreivai žiūrėta į žodžius „rūmams ir pirkutėms" (tokie žodžiai buvo pirmapradžiame tekste) ar „tėviškės giružėms" - juk tai akibrokštas garbinamai klasių kovai...

Dar didesnė intriga buvo kilusi, kai Lietuva rengėsi dekadai Maskvoje. Į repertuarą buvo įtraukta ir Balio Dvariono daina „Žvaigždutė". Bet tą žvaigždutę norėta prilyginti... Kremliaus žvaigždėms. Atsirado maskvietis poetas, kuris net tekstą išvertė taip, jog visi suprastų - lietuviai dainuoja apie spindinčias Maskvos Kremliaus žvaigždes. Bet Balys Dvarionas kategoriškai atsisako - kurkite kitą dainą...

Dar buvo vienas atvejis, kai rengiant kažkokį festivalį, repertuare atsirado ir Dvariono daina „Žvaigždutė". Reikėjo nurodyti teksto autorių, o niekas nežinojo. Tuomet K. Kymantaitė pasiūlė įrašyti Salomėjos Nėries pavardę. Taip keliems metams daina buvo tarsi priskiriama mūsų poezijos lakštingalai...

Bet grįžkime prie eilėraščio autoriaus Leono Stepanausko. Kaip minėjome, jis anksti atsisveikino su poezija. Lemtingą įtaką tam padarė Eduardo Mieželaičio straipsnis „Jaunieji neatsisako senumo", išspausdintas „Literatūroje ir mene". Čia paskelbti kaltinimai Leono bendraamžiams paskatino jį galutinai atsisakyti eilėraščių.

Kurį laiką Stepanauskas mokėsi aktorystės studijoje prie dramos teatro. Po studijų baigimo vyko tradicinis baliukas. Šalia sėdėjusi ir gerokai apsvaigusi Monika Mironaitė labai gyrė Stepanausko artistiškumą, net vadino jį genijumi. Užtat tai girdėjęs aktorius Valerijonas Derkintis tiesiai šviesiai jam pareiškė - tu neturi persikūnijimo talento. Ir Leonas Stepanauskas įsiklausė į talentingo artisto žodžius, metė aktorystę ir jau visiems laikams liko žurnalistu.

Baigęs universitetą, Leonas Stepanauskas dirbo Lietuvos radijo korespondentu. Kartą kaip turistas nuvykęs į Berlyną, ten susipažino su viena medicinos studente Marlena. Pažintis buvo lemtinga - po kelerių metų ji tapo Leono žmona. Marlena su Leonu dažnai atvažiuodavo į Vilnių, mokėsi lietuvių kalbos, pagimdė dukrą Aną Luizą Jūratę. Sunkiai susirgusi, ji mirė, o Leonas daugiau niekada nevedė...

Sukūręs šeimą, Stepanauskas gyveno Vokietijoje, buvo priimtas į Berlyno televiziją ir čia dirbo 1968-1996 metais. Beje, išeidamas pensijon, jis turėjo užpildyti anketą ir atsakyti į klausimą, kuo jis galėtų būti naudingas televizijai. Tai - ne tušti žodžiai. Metų pabaigoje jis užpildydavo keletą temų ir pagal jas televizija jam užsakydavo naujų laidų. Tokio kilnaus poelgio galėtų pasimokyti ir mūsų darbdaviai...

Dar viena svarbi Leono Stepanausko kūrybos sritis - dėmesys Tomo Mano viešnagei Nidoje. Jo parašyta knyga „Tomas Manas ir Nida" jau sulaukė net trijų leidimų, o ketvirtasis pasirodė ir vokiečių kalba. Jis užmezgė glaudžius ryšius su Ciuriche gyvenusia Tomo Mano žmona Katia bei rašytojo, Nobelio premijos laureato vaikais. Nuo 1975 metų jis yra mokslinės Tomo Mano draugijos narys.

Jau daug metų Leonas Stepanauskas gyvena Berlyne. Ypač dažnai jis atvykdavo į Lietuvą. O kitais metais žurnalistas pasitiks savo šimtmetį. Tad dabar jam keliauti kus kas sunkiau. Bet jis džiaugiasi, kad jo gyvenime buvo ypatingas atvejis, nulėmęs laimingą jo kasdienybės tąsą.

1939 metais suserga popiežius Pijus XI. Dėl jo mirties liūdi visi pas vaikino dėdę dažnai besisvečiuojantys Kalvarijos kunigai, su jais liūdi ir jaunasis Leonas. Netrukus vaikinukas sužino, jog išrinktas naujas popiežius Pijus XII. Keturiolikmetis berniukas nutaria pasveikinti naująjį Vatikano valdovą. Jis lietuviškai parašo sveikinimą ir pasiunčia voką į Vatikaną. Ir Kalvariją netrukus sudrebina didi naujiena - garsus klebonas Mykolas Krupavičius iš popiežiaus nuncijaus gauna palaiminimą Leonui Stepanauskui. Leono motina nuoširdžiai tikėjo, jog šis popiežiaus palaiminimas jos sūnui bus tarsi angelas sargas...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
141
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar apsiperkate per Juodojo penktadienio išpardavimus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje Baltijos valstybėje gyventi geriausia?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +4 C

-7 +4 C

-5 +5 C

-5 +2 C

-2 +5 C

-1 +3 C

0-11 m/s

0-9 m/s

0-8 m/s