Pamėnkalnio galerijoje - R.Petrovo „Abejonės ir ginčai“

Jo kūrybą parodų lankytojai jau turėjo galimybę matyti ne kartą. Įsidėmėti šį jauną autorių nesunku - dėmesį patraukia įvaldytas fotorealistinis tapybos stilius, paradoksų, ironijos ir savito humoro kupini paveikslų motyvai ir siužetai. Paroda "Abejonės ir ginčai" - tai pirmas didesnio mastelio menininko kūrybos pristatymas Vilniuje. Joje eksponuojami naujausi darbai, kuriuos tarpusavyje jungia reflektyvus ir (savi)kritiškas žvilgsnis, nukreiptas į aplinką bei save.

Anot menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, "pavadinimas "Abejonės ir ginčai" nusako, kad čia ne vieta monologui ir pasitikėjimui viena tiesa. Abejonė - tai būtina sąmoningumo sąlyga, ypač šiandienėje postfaktų visuomenėje, kuri kaip amorfiška masė teka nepatikrintų autoritetų kreipiama vaga. Internetas, televizija ir informacinio amžiaus žmogus sukūrė virtualią politiką, kurioje tarpusavyje rungiasi įvairios ideologijos ir požiūriai, reikalaujantys neprarasti gebėjimo kvestionuoti peršamas tiesas. Informaciniai karai, Rusijos propaganda, įvykiai Ukrainoje ir postsovietinėje Lietuvoje tebejuntama nostalgija sovietmečiui - visa tai ragina autorių kritiškai permąstyti Lietuvos rusų identitetą, santykį su istorija bei šiandienos status quo".

Parodoje nestokojama ir kritiško žvilgsnio į jauno menininko vaidmenį meno pasaulyje bei visuomenėje. Menininkas dekonstruoja įsigalėjusius stereotipus, pasitelkęs ikoninių Jono Meko, Jurgio Mačiūno, Žilvino Kempino pavyzdžius kaip tobulo kiekvieno menininko vilčių ir svajonių išsipildymo vaizdinius.

Menininkas siekia įtraukti į polifonišką pokalbį ir žiūrovą, teigdamas: "Man patinka žaidimas su žiūrovu. Man artima sovietinio laikotarpio menininkų, kurie kritikavo sovietinę santvarką, Ezopo kalba. Imponuoja Eriko Bulatovo, Iljos Kabakovo, Vitalijaus Komaro ir Aleksandro Melamido darbai. Naudodami Ezopo kalbą, jie konspiruodavo savo darbų turinį. Tokiu būdu vyko slaptas bendravimas su žiūrovais".

Svarbią įtaką kontekstualumu pasižyminčiai R. Petrovo kūrybai darė streetart'o kultūra. Gatvės menui būdingas dėmesys socialiniams kasdienybės reiškiniams, vartotojiškumo, kapitalizmo kritikai, individo identiteto problemoms ir gėluoniškas humoras perėjo į menininko tapybą. Taip pat menininko raišką formavo įgytas vizualinio dizaino išsilavinimas, pasižymėjęs tarpdiscipliniškumu - nuo grafinių ženklų kūrimo, kaligrafijos iki akademinio piešimo, tapybos, architektūros, meno istorijos ir semiotikos.

R. Petrovas (g. 1985) gyvena ir dirba Klaipėdoje. 2011 m. įgijo dizaino magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2013 m. - Dailininkų sąjungos narys. Menininkas yra surengęs septynias personalines parodas Švedijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Lietuvoje ir dalyvavęs daugiau nei trisdešimtyje grupinių parodų įvairiose pasaulio šalyse.