Parodoje - spalvotosios fotografijos raida Lietuvoje

Kai kalbama apie meninę Lietuvos fotografiją, mintyse pirmiausia iškyla nespalvoti fotografijų lakštai. Kone iki pat praėjusio amžiaus pabaigos spalvotoji fotografija buvo laikyta ne tokia vertinga kaip nespalvotoji. Vyravo nuomonė, kad spalvoti vaizdai tinka tiktai reklamoms ir miestų albumams, bet ne menui.

Šia paroda siekiama iš naujo pažvelgti į praėjusio amžiaus spalvotosios fotografijos raidą ir kultūrinį palikimą. Parodoje bus eksponuojami XX a. pradžios paspalvinti atvirukai, spalvotosios Lietuvos fotografijos pradininkų - profesoriaus Stepono Kolupailos ir Mečio Brazaičio - XX a. 4-ajame dešimtmetyje, t. y. praėjus vos keleriems metams po spalvotų "Agfacolor" ir "Kodakchrom" skaidrių išradimo, įamžinti Lietuvos miestų ir miestelių, to meto žmonių atvaizdai.

Žiūrovai išvys ir vieno ryškiausių Lietuvos fotografijos eksperimentatorių - Povilo Karpavičiaus - fotografijų bei ryškiausių pokario fotožurnalistų spalvotų darbų, anuomet gausiai iliustravusių naujienas šalies spaudoje, XX a. 6-ojo dešimtmečio žaismingus fotografo Jono Strumilos paspalvintus autoportretus. Spalvotajai meninei fotografijai parodoje atstovauja Antano Miežansko ir kitų XX a. antrosios pusės "spalvininkų" darbai, Vito Luckaus meniniai eksperimentai.

Be fotografijų lakštų, pateikiama ir parodų katalogų bei praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais ypač išpopuliarėjusių šalies ar atskirų miestų fotoalbumų, atvirukų rinkinių, kuriuose išspausdinti jau pripažintų to meto Lietuvos fotografų darbai (nors šie menininkai dabar geriausiai žinomi kaip klasikinės nespalvotosios fotografijos atstovai).

Ši paroda - tai Fotografijos muziejuje Šiauliuose balandžio 20 d. duris atversiančios parodos "Spalva Lietuvos fotografijoje" fragmentas.

Šiauliuose paroda bus papildyta ankstyvaisiais Lietuvoje aptinkamų paspalvintų fotografijų eksponatais ir XX a. 8-9 dešimtmečių sandūroje ėmusių reikštis jaunosios kartos menininkų (Alfonso Budvyčio, Algirdo Šeškaus, Remigijaus Treigio, Algimanto Maldučio, Arūno Kulikausko, Gintauto Stulgaičio, Giedriaus Liago ir kt.) darbais, kuriems yra būdinga viražuoti, įvairiais cheminiais procesais keisti nespalvotąsias fotografijas suteikiant joms skirtingų atspalvių, o neretai ir kiek ironišką toną, taip pat vyresnės kartos menininkų, tokių kaip Romas Juškelis, Zinas Kazėnas, spalviniais eksperimentais.