Prezidentė laureatams įteiks Nacionalines kultūros ir meno premijas

Praėjusių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai - žinomi šalies menininkai. Tai - architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vytautas Anužis, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, tapytoja Rūta Katiliūtė, kino režisierius Gytis Lukšas, rašytojas Valdas Papievis.

V. Ganelinas, V. Tarasovas, V. Čekasinas ir G. Lukšas apdovanoti už viso gyvenimo kūrybą.

Architektas A. Ambrasas (54 m.) Nacionaline premija įvertintas už jautrų miesto erdvių formavimą ir profesinę atsakomybę. Vieni naujausių jo darbų - "Baltic Hearts" biurų kompleksas Ukmergės gatvėje, menų inkubatorius "Rupert" Valakupiuose - prieš kelerius metus papuošė sostinę. Vilniuje iškilo A. Ambraso projektuota "Swedbank" būstinė, "Jaguar" ir "Mazda" automobilių salonas, bendrovės "Hanner" administracinis pastatas, biurų pastatas Geležinio vilko gatvėje.

Vienas geriausių šalies aktorių Vytautas Anužis (60 m.) Nacionaline premija įvertintas už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą.

V. Anužis teatre dirba nuo 1974-ųjų. Baigęs Panevėžio dramos teatro Juozo Miltinio studiją, vėliau - Boriso Ščiukino aukštąją teatro mokyklą Maskvoje, įsimintinų vaidmenų sukūrė Klaipėdos dramos teatre, iš kurių ypač išsiskiria Nepažįstamasis spektaklyje "Kelyje į Damaską" (režisierius Oskaras Koršunovas). Apie šį vaidmenį dabar aktorius sako: "Tai buvo kelias į karalių Lyrą".

Pastaruosius penkerius metus V. Anužis - Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Naujausias jo darbas - Jono Vaitkaus režisuotame spektaklyje "Apreiškimas Marijai".

Muzikai V. Ganelinas (71 m.), V. Tarasovas (69 m.) ir V. Čekasinas (69 m.) - jau džiazo legendos. Ne veltui Nacionalinė premija jiems skirta už Lietuvos džiazo mokyklos kūrimą.

Turbūt kiekvienas žino pirmąjį lietuvišką miuziklą "Velnio nuotaka", kurį sukūrė V. Ganelinas (1974 m.), o nepamirštamus vaidmenis - aktoriai Vaiva Mainelytė, Regimantas Adomaitis, Gediminas Girdvainis. V. Ganelino muzika skamba daugelyje lietuviškų bei "Mosfilm" ir "Lenfilm" kino studijose sukurtų filmų. Jis parašė tris operas, muziką daugiau kaip 40 spektaklių ir šešis miuziklus.

Gerai žinomas džiazo trio "Ganelin trio" (Ganelinas-Tarasovas-Čekasinas) susikūrė 1971 m. ir priklausė Filharmonijai. Tuometėje Sovietų Sąjungoje jis buvo žinomas kaip GTČ. "Ganelin trio" grojo festivaliuose tuometėje Sovietų Sąjungoje, vėliau - užsienyje. 1986 m. šešiolikoje didžiųjų JAV miestų trio sugrojo net 17 koncertų per 20 dienų.

Trio egzistavo iki 1986 m. Jo kūryboje originaliai susipynė laisvasis džiazas, folkloras, modalinis džiazas ir kamerinė muzika. "Ganelin trio" tapo pirmąja grupe iš tuometės SSRS, kuri Vakarų Europą užkariavo muzika, neimituojančia garsiųjų amerikiečių pavyzdžių.

V. Ganelinui išvykus gyventi į Izraelį, kiekvienas trio muzikantas pasuko savais keliais.

V. Tarasovas buvo renkamas geriausiu tuometės Sovietų Sąjungos būgnininku (1980-1987 m.) ir metų džiazo muzikantu nr. 2 (1987 m.), Europos būgnininku nr. 2 (1986 m.). 1991 m. jis subūrė Lietuvos akademinės muzikos ir džiazo muzikantų orkestrą "Lithuanian Art Orchestra". V. Tarasovas komponuoja muziką kino filmams, dramos spektakliams, šokio pastatymams, taip pat kuria ir vizualųjį meną, rengia personalines bei grupines parodas kartu su kitais menininkais.

V. Čekasinas rengia teatralizuotas polistilistines džiazo programas, kuriose dažnai dalyvauja dramos aktoriai, šokėjai, pantomimos artistai. Prieš metus atgaivintą festivalį "Lituanika" vainikavo jo projektas.

Mėlynos spalvos garbintoja R. Katiliūtė (72 m.) gali didžiuotis ne tik premija - keli jos darbai šiuo metu puošia didžiulį Europos Parlamento pastatą Briuselyje. Už abstrakčiosios tapybos turiningumą Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanota R. Katiliūtė 1968 m. baigė vitražo studijas tuomečiame Lietuvos dailės institute.

R. Katiliūtė nutapė monochrominių abstrakčių paveikslų ir jų ciklų, kuriuose dažniausiai naudoja ir tyrinėja mėlynos spalvos raiškos galimybes. Įvairiais vienos spalvos tonais ir niuansais išgauna įtaigų erdvės, šviesos įspūdį, gilumos iliuziją.

Už viso gyvenimo kūrybą įvertintas kino režisierius G. Lukšas (70 m.), 1971 m. baigęs Kinematografijos institutą Maskvoje, du dešimtmečius dirbo Lietuvos kino studijoje. Vienu nuosekliausių lietuvių literatūros ekranizuotojų vadinamas G. Lukšas Nacionaline premija apdovanotas už kūrybišką nacionalinės literatūros interpretaciją kino kalba.

Jo filmas "Virto ąžuolai" (1976 m., pagal Juozą Baltušį) išsiskyrė lietuvių kinui nebūdingomis didelėmis aistromis, ryškiu, prieštaringu moters paveikslu. Filmas "Mano vaikystės ruduo" (1977 m.) sukurtas pagal Juozą Aputį, "Vasara baigiasi rudenį" (1982 m.) - pagal Romualdo Granausko scenarijų. Filmuose "Žalčio žvilgsnis" (1990 m., pagal Saulių Tomą Kondrotą), "Mėnulio Lietuva" (1997 m., pagal Saulių Šaltenį) plėtojamos tautos dramatiškos istorijos, asmeninio pasirinkimo temos. Filmas "Duburys" (2009 m., pagal R. Granausko romaną) - tai vieno gyvenimo istorija apie sovietmečio santvarkos palaužtą žmogų, jo likimą.

Už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką Nacionaline premija apdovanotas rašytojas Valdas Papievis (54 m.) daugiau kaip 20 metų gyvena Paryžiuje. Ten jis kuria savo romanus, o jo balsą per LRT girdime beveik kasdien - rašytojas dirba nelengvą radijo žurnalisto darbą ir praneša įvairias naujienas iš Prancūzijos.

Susidomėjimą savo kūryba V. Papievis sukėlė jau pirmuoju romanu "Ruduo provincijoje", kuris pasirodė 1989 m. Tais pačiais metais buvo išleistas ir jo apysakų rinkinys "Užmaršties slėnis". Iki pasirodys kiti romanai, turėjo nutekėti daug vandens. Ir nutekėjo - tik 2003 m. skaitytojai galėjo paimti į rankas jo romaną "Vienos vasaros emigrantai". 2010 m. buvo išleistas romanas "Eiti", iliustruotas Prano Gailiaus piešiniais, o 2015 m. - "Odilė, arba Oro uostų vienatvė".

Ar radijo korespondento darbas rašytojui netrukdo dirbti esminį - kurti?

"Ne, kaip tik padeda. Aš ne visada rašau. Kad galėčiau rašyti, man reikia sulaukti ypatingo momento - reikia ilgai vaikščioti, nieko neveikti, sėdėti prie Senos, žiūrėti į vandenį, kol viskas susisluoksniuoja", - kalbėjo V. Papievis.

Paklaustas, kas sudėta į premijuotą kūrybą, rašytojas sakė: "Viskas. Ten sudėta tai, koks iš tikrųjų esu ir kas esu".

Nacionalinės kultūros ir meno premijos dydis - 30 400 eurų.