respublika.lt

Smuikais prieš pjūklus

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 01 13:40:03, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 12 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

„Respublikos“ savaitės žmonės - žinomi muzikantai, su Čiurlionio vardu stoję ginti be gailesčio naikinamų Lietuvos miškų. Savanorystės principu tik tam kartui susibūręs orkestras Seimo rūmų fojė atliko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“, dar kartą primindamas Tautos išrinktiesiems pareigą saugoti girias - neįkainojamą Lietuvos turtą, vieną iš tautinės tapatybės šaltinių.

 

Tik dėl šio koncerto iš Frankfurto atskrido žinoma altistė, pedagogė Jonė Kaliūnaitė, iš Hamburgo - smuikininkas, pedagogas Martynas Švėgžda von Bekeris, orkestrui, kurį sudarė Nacionalinio ir Valstybinio simfoninių orkestrų muzikantai, dirigavęs Vytautas Lukočius irgi, galima sakyti, viena koja Lietuvoje, kita Suomijoje (yra Lappeenranta miesto orkestro vadovas ir dirigentas). Mielai sutiko dalyvauti akcijoje ir žinomas pianistas, M.K.Čiurlionio provaikaitis, Vilniaus Čiurlionio namų direktorius Rokas Zubovas. Akcijos iniciatorė bei organizatorė smuikininkė Barbora Domarkaitė, garsios muzikų šeimos atžala, sakė nesitikėjusi, kad sukviesti muzikantus bus taip paprasta - matyt, prieita tam tikra riba, kai žmonės nebegali tylėti.

Smuikininkas M.Švėgžda von Bekeris į Seimo rūmus atsinešė ne tik instrumentą, bet ir statybininko šalmą, ir medinę pliauską, kaip perspėjimą, kad nevaržoma miškų naikinimo politika graso malkų krūva paversti Lietuvos kultūrą, sveikatą, tapatybę, ateitį ir intelektą. Dirigentas V.Lukočius į automobilį buvo įsimetęs motorinį pjūklą, kurį ketino paleisti Seimo rūmų fojė, kur ir buvo numatytas išskirtinis koncertas, tačiau apsauga to padaryti neleido. Bet išradingasis dirigentas, regis, nesunkiai rado išeitį: priėjęs prie mikrofono jis įjungė žviegiančio benzopjūklo įrašą; šis garsas pastaruoju metu dažnai nustelbia miško giesmininkų chorą saugomose teritorijose, draustiniuose, kuriuos valstybė yra įsipareigojusi puoselėti ir ginti. Leidęs šiai „muzikai“ pasiekti ir nedidelės grupelės Seimo narių ausis, V.Lukočius tarė: „Kaip sunku nukirsti medį mieste (tam reikia leidimo) ir kaip lengva jį nukirsti girioje. Miškas iš mūsų nieko neprašo. Jis mus stiprina, mes ateiname į jį rinkti grybų, uogų ir labai liūdna, kai tose vietose, kur uogavai ar grybavai prieš dešimt metų, randi vien suvešėjusius krūmynus...“

Prieš koncertą Čiurlionio provaikaitis „Respublikai“ pasakojo, kad miškas jam yra tarsi namai, tarsi šeima, ir pakelta ranka prieš medį jam asocijuojasi su pakelta ranka prieš motiną. Anot jo, niokodami miškus mes papjauname savo kultūros pamatus. Priminęs, jog pirmasis reikšmingas lietuviškas kūrinys simfoniniam orkestrui - simfoninė poema „Miške“ skamba kaip muzikinis Čiurlionio priesakas, R.Zubovas susirinkusiems pacitavo jo laiško, rašyto iš Peterburgo sužadėtinei Sofijai, eilutes: „Norėčiau sukurti simfoniją iš jūros ošimo, iš šimtametės girios šlamesio, iš žvaigždžių mirgėjimo, mūsų dainelių ir mano nesibaigiančio liūdesio.“ Perskaitęs auditorijos klausė, ar ne skaudžiai šiandien skamba šio didžiojo Lietuvos kūrėjo žodžiai. „Dainelės? - tęsė, - jas seniai užmiršome ir palikome kažkur istorijos šiukšlyne. Šimtametės girios? Jas baigiama įsisavinti ekonominiams poreikiams tenkinti. Liūdesys? Su juo kovojame jaunatviška, džiugia, ypač optimistiška, viskam tolerantiška naująja kultūra, o kada nesiseka - vaistais ir kitomis cheminėmis priemonėmis...“

Į valdžios atstovus smuikininkas M.Švėgžda von Bekeris kreipėsi ryžtingai ir be užuolankų: „Mūsų pačių jūs esat rinkti ir patikėti politikai, valdininkai ir pareigūnai, ilgai nesirūpinot, o ir melavot, apie Lietuvos teritorijoje esamus ir neva saugomus miškus ir girias. Didelė jų dalis jau tapo kelmais. Ten girios galėtų ošti po kelių šimtų metų, valstybės saugomos ekosistemos turėtų sušvelninti klimato kaitą, tačiau vienais įstatymais saugote, kitais įstatymais lengva ranka leidžiate kirsti ir naikinti...“

Pasak statistikos, pernai Lietuvos medienos eksportas augo 40 proc., ypač - Skandinavijos kryptimis. Per 5 metus iš Lietuvos buvo išvežta 7,7 mln. kub.m medienos. Vyriausybės nutarimu 2019-2023 laikotarpiu leista iškirsti 15 proc. daugiau likvidinės medienos kasmet.

Ragindamas prisiminti, kad Šimonių, Labanoro, Žalioji girios, Punios šilas, Kuršių nerija ir kitos šventovės yra mūsų protėvių „galios vardai“, mūsų bendras turtas ir ateities kartų sveikatos bei tapatybės pamatas, visoms Lietuvos politinėms jėgoms išdėstė reikalavimą nedelsiant skelbti moratoriumą, t.y. stabdyti kirtimus visuose saugomų teritorijų miškuose ir giriose, „įstatymais ir kitais teisės aktais užtikrinti, kad Lietuvoje saugomose teritorijose būtų veiksmingai saugoma gamta“.

Smuikininkas ne pirmą kartą stoja ginti Lietuvos gamtos, praėjusį spalį jis dalyvavo akcijoje nuo kirvio gelbstint Šimonių girią, vieną didžiausių Lietuvos miškų masyvų (13,5 tūkst. ha), priklausančių Europos mastu saugomų teritorijų tinklui. „Respublikai“ jis aiškino, kad jam gamta rūpėjo visą laiką, nes jis - hipių, visad einančių už ją, už taiką ir gražius dalykus, vaikas. Jo nuomone, tai, kas dabar vyksta miškuose, yra mūsų paveldo, tapatybės, mūsų kultūros niokojimas tiesiogine žodžio prasme, užtat šiomis dienomis kelis dešimtmečius trunkanti jo muzikinė veikla jam esanti mažiau svarbi, nes yra kilęs pavojus, kad net „pačios švenčiausios girios virs kubiniais metrais“.

Ta pati grėsmė neleido suabejoti akcijos tikslingumu ir alto virtuozei J.Kaliūnaitei, ne kartą dalyvavusiai Šimonyse vykstančiuose muzikos festivaliuose ir koncertuose. „Šimonių girioje muzikuodami mes išgyvename nuostabų laiką ir jeigu tą girią iškirs, festivalio nebeliks.“ Ji pasakojo kasmet atvažiuojanti į Lietuvą su šeima atostogauti, jos vyras ir dukra mokosi lietuvių kalbos. „Mes supratome, - sakė altistė, - kad Europa yra čia, kad Vilnius yra pasaulinis miestas. Vokietijos spaudoje buvo aprašytas jaudinantis atvejis, kai keli Rumunijos girininkai, pasipriešinę miško kirtimui, buvo nužudyti. Jie negalėjo susitaikyti su verslo grobuoniškumu, kai užsienio firmos vertė 2-3 metrų skersmens medžius ir juos perdirbo, vaizdžiai sakant, į paprasčiausias malkas. Prisimenu, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, apie ją buvo kalbama, kad tai žaliausia šalis. Medžių reikia ne tik gyvūnams, jų reikia ir žmonėms: kas bus, jei kaistant klimatui, žmonija nebeteks jų teikiamo šešėlio. Aš suprantu, Europos šalys, kur miškų nedaug arba jie iškirsti, kėsinasi į mūsų turtą, nes pamatė, kad čia jo nemažai, bet negi mes, lietuviai, leisime jį nusiaubti? Aš suprantu, kad pinigas svarbu, bet vien pinigu sotus nebūsi. Reikia mums gamtos, reikia mūsų miško, reikia mūsų uogų, reikia spanguolių, - šito nenupirksi jokioj kitoj šaly.“

Galingai nuaidėjo M.K.Čiurlionio simfoninis kūrinys Seimo rūmų fojė. Puikiai nuskambėjo net be išankstinių repeticijų. Ir gana jautriai, atmenant jo atlikimo aplinkybes. Viename laiške iš Varšuvos M.K.Čiurlionis rašė draugui, norįs, kad jis pasiklausytų jo poemos „Miške“, kuri „prasideda tyliais, plačiais akordais, tokiais kaip kad tylus ir platus yra mūsų lietuviškų pušų ošimas“. Muzikai nutykus, grupelė parlamentarų paplojo ir išsivaikščiojo kas sau. Išgirdo?

Ar tikite, kad būsite išgirsti, dar prieš koncertą paklausiau smuikininko M.Švėgždos von Bekerio. „Aš ne tikiu, - žinau, - atsakė jis. - Mūsų peticija yra Seime, ją privalės svarstyti, mes bandome ir bandysime visus teisiškus kelius Lietuvos girioms apginti.“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s