53-ejų Jūratė Kančauskienė surizikavo ir Vingio parke atidarė pirmą Vilniuje gyvų tropinių drugelių parodą. „Kuo toliau, tuo man labiau norisi Vilniuje įkurti drugelių sodą, kur žmogus galėtų ateiti netgi gilią žiemą, kai mus apima depresija, ir pabūti tokioje malonioje aplinkoje“, - pasakoja parodos organizatorė.
„Idėja gimė labai keistu būdu: buvau nuvažiavusi į Kaliningradą ir sužinojau, kad mano buvusi kolegė ten organizuoja drugelių parodą. Atėjau pasižiūrėti, kas tai yra. Buvau labai nustebusi - čia pamatyti drugeliai yra kitokie negu paveiksliukuose. Kai saulė šviečia, tie drugeliai skraido, jie labai mėgsta ryškias spalvas ir gali nutūpti ant bet ko - iš tikrųjų nepaprastai gražu. O kai dar matai, kaip jie išsirita... Tikras stebuklas, kai iš miniatiūrinės lėliukės išsirita gražuolis drugelis. Paskui pasidomėjau, kas vyksta Lietuvoje, - pasirodo, nieko panašaus nėra. Tik Akmenės krašto muziejuje yra drugelių namas, bet ten įeiti negali. O čia tu gali įeiti ir pasižiūrėti“, - pasakoja moteris, Vilniuje atidariusi mūsų šalyje nesiveisiančių tropinių drugelių parodą.
Kol veiks paroda, visą laiką bus atvežama kokonų, iš kurių risis drugeliai - vienu metu parodos patalpose, kuriose palaikoma 25-30 laipsnių šiluma, skraidys nuo penkiasdešimties iki šimto drugelių. „Aišku, kai saulė šviečia, yra paprasčiau, tačiau turime šildytuvą, kad palaikytume reikiamą temperatūrą. Ir drėkintuvą, nes jiems labai reikalinga drėgmė, - pasakoja biologinio išsilavinimo neturinti moteris, kuri labai daug žinių pasisėmė iš kolegų, jau kelerius metus užsiimančių drugeliais. - Mes bendradarbiaujame, būtent jie pasakė, ką ir kaip reikia daryti. Priklausomai nuo rūšies, drugeliai gyvena nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pagrindinė jų užduotis - palikti palikuonių. Kai pradedi domėtis, sužinai įdomių dalykų: pavyzdžiui, jie negali susiporuoti su kitos rūšies drugeliais“.
J.Kančauskienė daug metų dirbo pardavimų srityje, bet neseniai išėjo iš darbo nusprendusi, kad reikia gyvenime užsiimti kuo nors kitu: „Man labai patinka drugeliai, nes jie nepaprastai gražūs. Gal jie skleidžia kokią nors aurą, juk ne veltui daugelis tautų laiko, kad tai mirusiųjų sielos... Kiek šnekėjau su žmonėmis, kad noriu organizuoti gyvų drugelių parodą, tik viena moteriškė pareiškė, jog tai nemalonu, visi kiti: kaip įdomu, kaip gražu. Apskritai esu laimingas žmogus - kai noriu ką nors pakeisti savo gyvenime, atsiranda puikių idėjų. Kaip ir drugelių atveju - nors žinojau, kad mano kolegos drugeliais užsiima jau dvejus metus, pas juos nebuvau apsilankiusi, matyt, dar nebuvau tam subrendusi. O šiemet - kaip tik kovo mėnesį - atėjau, pasižiūrėjau ir pagalvojau: neįtikėtina“.
Parodos organizatorė prisipažįsta, kad drugeliai jai teikia daug teigiamų emocijų. „Kai čia ateini, atrodo, laikas neegzistuoja, - pasakoja moteris, kuriai organizuojant parodą stipriai talkino namiškiai. Jie visi tik ir kalba apie drugelius. (Šypsosi.) Ir visi įsitraukė į parodos organizavimo darbus: marti numezgė labai gražius drugelius, jauniausia dukra rūpinasi informacijos sklaida per feisbuką, plakatais ir skrajutėmis, vyriausia dukra - interneto puslapiu. Visiems šeimos nariams drugeliai teikia malonumą“. Parodos sumanytoja teigia pastebėjusi, kad šiais metais drugelio motyvas daug kur pasitaikantis - kad ir drabužių detalėse.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“