Tautas jungiantis „Šviesos krantas“

Vilniaus rotušės salėje trečiadienį (rugsėjo 18-ąją) iškilmingai buvo pristatyta dvikalbė Justino Marcinkevičiaus eilių kompaktinė plokštelė „Šviesos krantas“, kurioje eiles lietuvių ir rusų kalbomis įskaitę žinomi aktoriai, puikūs poezijos skaitovai Dalia Rasa Jankauskaitė ir Liubomiras Laucevičius, skamba kompozitoriaus Fausto Latėno muzika. Didžio lietuvių poeto eiles į rusų kalbą vertė poetas, vertėjas Georgijus Jefremovas. Renginį vedė ir svarbių įžvalgų pažėrė monografijos apie Justiną Marcinkevičių autorius lietuvių literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Nepriekaištingai rusų kalbą mokantys aktoriai pakaitomis lietuvių ir rusų kalbomis skaitė eiles, fleita grojo ištikimas literatūros renginių bičiulis - Andrius Radziukynas, šios plokštelės sumanytoja ir leidybos iniciatorė - aktorė Dalia Rasa Jankauskaitė pasakojo apie eilėraščių pasirinkimo plokštelei motyvus, apie sunkumus bei džiugius netikėtumus sumanymui virstant tikrove, o Valentinas Sventickas, pasinaudojęs proga, nuženklino Justino Marcinkevičiaus kelią mūsų kultūroje, nužengtą jau po mirties. Paradoksalu, bet aktyviai dalyvauti Lietuvos kultūros ir Lietuvos valstybės gyvenime poetas įstengia ir būdamas Anapus.

Per metus išėjo dviejų literatūros tyrinėtojų knygos apie Justiną Marcinkevičių, pasirodė profesorės Viktorijos Daujotytės sudaryta Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinktinė „Papasakoti gyvenimą“, paties poeto pradėtos rengti knygos „Dienoraščiai ir datos“, „Ranka parašyta“, leidybai šiuo metu rengiama netikėta, skirtingų vertinimų galinti sulaukti - visiškai neskelbtų Justino Marcinkevičiaus eilėraščių knyga... Paradoksalu, bet po Poeto mirties jo knygos atsidūrė perkamiausių knygų dešimtukuose, kas beveik neįtikėtina, turint omeny, kokios knygos paprastai pas mus tampa perkamiausios, vis kartojami Justino Marcinkevičiaus knygų vaikams tiražai, gerokai pritilo politiniai ir estetiniai jo oponentai, Mokslų akademijos T.Vrublevskio biblioteka nuodugniai aprašė Poeto biblioteką, didžioji jos dalis (su visomis lentynomis) perkelta į Prienų biblioteką, kuriai suteiktas Justino Marcinkevičiaus vardas, Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme atidengta paminklinė lenta Justinui Marcinkevičiui, o gimtajame Poeto kaime - Važatkiemyje - paminklinis akmuo, žymintis gimtosios sodybos vietą, išleista Lietuvos pedagogų atsiminimų knyga „Justino Marcinkevičiaus pamokos“, Nacionaliniame dramos teatre režisierius Oskaras Koršunovas pastatė „Katedrą“, rengiamas akademinis viso Justino Marcinkevičiaus kūrybinio palikimo - „Raštų“ leidimas...

Itin svarbią įžvalgą V.Sventickas ištarė apie Justiną Marcinkevičių kaltinimais puolančius ir smerkiančius oponentus:

„Tie vieši kalbėtojai, kurie Justinui Marcinkevičiui oponuoja garsiausiai, susikūrę jo paveikslą savo patogumui. Tas paveikslas yra sudėliotas iš kelių citatų, iš vieno kito epizodo, būdingo jauno kūrėjo įsitvirtinimui priklausomybės sąlygomis, iš dabartinių „kaimynų žinojimų“ ir laisvo apeliavimo į sovietinius laikus... Mane apstulbino aiškus supratimas, kad Justino Marcinkevičiaus kūrybos visuma „narsiesiems“ šūkautojams yra nežinoma - paprasčiausiai neskaityta. Jo kūrybos esmė glūdi visai kitoje sferoje, nei tas suprimityvintas paveikslas. O jie ginčijasi tik su pačių nusipiešta karikatūra, neturinčia nieko bendro su Justinu Marcinkevičiumi. Tačiau kaipgi su neskaičiusiais, bet „žinančiais“ pasiginčysi?“ - kalbėjo kritikas.

Gera ir šilta buvo klausytis taip pat ir vertėjo išsakytų motyvų šiai dvikalbei plokštelei atsirasti:

„Kai tik pradėjau skaityti lietuviškai - tuojau pat tarp mano autorių atsirado Justinas Marcinkevičius. Šio poeto ligi šiol taip niekas man ir nenustelbė. Suprantama, kol poetas buvo gyvas - buvo lengviau - galėdavau paskambinti jam, paklausti, ar paprašyti susitikimo drauge pašlifuoti kokią keblesnę eilutę... Poetas niekada neatsisakydavo padėti. Nežinau ar suprasit - bet ir jam išėjus, versdamas jo eilėraščius jaučiu Justiną esant šalia - jaučiu jį esant ir čia, tarp mūsų...

Skaitydamas Justiną, būdamas su juo juntu ir dar kai ką - kad tarp lietuvių ir rusų yra, buvo ir bus ne tik literatų, ne tik literatūrų, bet ir žmonių, tautų bičiulystė, o gal - ir meilė. Nepaisant visa ką išpurvinusios ir sukruvinusios istorijos“, - įkvėptai kalbėjo Georgijus Jefremovas.

Malonu buvo matyti gausų būrį Justino Marcinkevičiaus kūrybos gerbėjų salėje, tarp kurių - ir Sąjūdžio krikštamotė Angonita Rupšytė, ir kompozitorius Faustas Latėnas, ir poetas Algimantas Baltakis... Publika plojimais pagerbė į pristatymą atėjusią poeto našlę Genovaitę bei dukrą Jurgą. Na, o pats netikėčiausias ir viltį žadinantis reiškinys man pasirodė tai, kad salėje galima buvo išvysti net ir keletą Seimo narių.