1 nuotr.Trečiadienį Trakų salos pilies vakarinių kazematų 16-oje salėje bus atidaryta paroda „Vasario 16-oji. Jonas Basanavičius".
Šia paroda bus paminėta Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo diena bei žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, tautos patriarcho, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra" redaktoriaus, mokslininko ir gydytojo dr. Jono Basanavičiaus (1851-1927) 90-osios mirties metinės.
Parodos eksponatai atskleidžia tik mažą istorinės atminties dalelę apie unikalaus žmogaus interesus bei veiklos sritis, supažindina su jo bendražygiais, domėjimusi tautos praeitimi, folkloru, identiteto ištakomis ir raida, kova už nepriklausomybę. Tikėtina, kad kaip tik tai pastūmėjo J. Basanavičių imtis vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio lyderių vaidmens.
J. Basanavičius brandžiausius savo gyvenimo metus praleido užsienyje, daugiausiai - Bulgarijoje. Čia jis buvo ne tik praktikuojantis medikas, kelių ligoninių direktorius, rašė medicinos klausimais, bet ir dalyvavo Bulgarijos kultūrinėje, visuomeninėje ir politinėje veikloje, domėjosi bulgarų praeitimi, etnografija, archeologija. Didis eruditas nepradingo svetimose platybėse, o įkvėptas lietuvybės vizijų ne tik rašė, bet ir kryptingai veikė.
1905 m. - Didžiojo Vilniaus Seimo idėja, jo organizavimas, atsišaukimo į lietuvių tautą redagavimas, komplikuotas pirmininkavimas Seime (dėl aštrių nuomonių skirtumų, revoliucinių nuotaikų), memorandumo dėl Lietuvos autonomijos paruošimas - pirmieji lietuvių nacionalinio judėjimo kūrėjo svarbūs darbai.
1918 m. vasario 16-ąją buvo apvainikuotos visos lietuvių, daugelį metų siekusių valstybės laisvės, pastangos. Išaušus lemtingai Lietuvos istorijai dienai, J. Basanavičius, kaip vyriausias amžiumi Lietuvos Tarybos narys, iškilmingai paskelbė - perskaitė Lietuvos valstybės atstatymo aktą ir pirmasis jį pasirašė. Savo dienoraštyje „Lietuvos valstybės atkūrimo akto su sostine Vilniumi" pasirašymą jis yra pavadinęs vienu iš keturių didžiųjų savo gyvenimo pasiekimų.
