Vilniaus knygų mugė - taip ir toliau

Skaitymą ir meilę knygoms populiarinantis renginys apima susitikimus su rašytojais, diskusijas, knygų pristatymus, parodas, kūrybines dirbtuves ir daugybę kitos įdomios veiklos. Organizatorių teigimu, mugėje kaskart apsilanko daugiau negu 50 tūkst. lankytojų, kas rodo, kad spausdintas žodis Lietuvoje ne tik gyvas, bet dar ilgai neužleis turimų pozicijų.

Šiemetinė knygų mugė, kurioje, matydamas bendrus žmonių srautus, apsilankiau sekmadienio ryte, netapo išimtimi ir net pažėrė visą puokštę malonių staigmenų. Pirmiausiai maloniai nustebino tai, kad šalia „Litexpo" pagaliau atsirado ir nemokama stovėjimo aikštelė, kurioje, bent jau ryte, buvo laisvų vietų.

Kita maloni staigmena laukė patekus į parodų rūmų teritorija - Knygų mugė buvo „okupavusi" visus paviljonus, kurių kiekvienas turėjo savo akcentą.

Pirmojoje salėje į kurią užsukau buvo galima klausytis koncertų, stebėti mažiesiems skirtus spektaklius ar diskutuoti su atgimimą išgyvenančių vinilinių plokštelių pardavėjais apie naujausias muzikinio pasaulio tendencijas.

Beje, jaunimui „vinilas" gali pasirodyti kaip kažkas labai modernaus, bet šiaip jos karaliavo beveik visą XX-ąjį amžių, kuomet jas iš rinkos išstūmė kasetės, netrukus turėjusios pripažinti kompaktinių plokštelių pranašumą. Tiesa, nors pastarosios vis dar leidžiamos, pasigirti tokiu populiarumu kaip vinilinės, jos negali.

Kitame paviljone jaukiai įsikūrė skirtingi Lietuvos regionai, šalies universitetai, teatrai, orkestrai, generolo Jono Žemaičio karo akademijos kursantai, Lietuvos šaulių sąjunga, katalikų bendruomenė ir Lietuvos musulmonai.

Belieka tik pasidžiaugti, kad tiek šalies regionai, tiek ugdymo ar kultūros įstaigos renginiui puikiai pasiruošė ir pristatė viską, ką turi gražaus ar įdomaus. Kiek pastebiu, tipiškas Lietuvos gyventojas, dažnai, geriau pažįstą egiptus ar turkijas, o ne savo gimtąjį kraštą, nors mūsų šalis irgi turi kuo nustebinti.

Tikėtina, kad renginiai, kurių metu regionai turi galimybę pasirodyti, paskatins šalies gyventojus „atrasti" Lietuvą ir jos tiek gamtos, tiek kultūros, tiek istorijos lobius.

Trečioje aplankytoje salėje buvo įsikūrę svečiai iš Ispanijos ir Prancūzijos, veikė kūrybinės dirbtuvės, vyko diskusijos su mažaisiais mugės dalyviais ar stenduose buvo pristatomi tokie praeities reliktai, kaip televizorius „Šilelis".

Beje, pakalbėjus su prie stendo stovėjusiais vaikinais, jie patikino, kad be jokių priedų „Šilelis" dar gali gaudyti kai kurias radijo stotis, o pritvirtinus prie jo specialų modulį - transliuoti televizijos kanalus. Tiesa, praktiškai to mugės metu išbandyti nepavyko, tačiau idėja nuskambėjo įdomiai.

Jeigu tai - tiesa, senieji „Šileliai", kuriuos beje buvo galima žiūrėti ir automobilyje (tam tereikėjo atitinkamo laido), gali atgimti panašiai kaip vinilinės plokštelės.

Paskutinė aplankyta salė buvo skirta leidykloms ir jų produkcijai. Tiek naujausiai, tiek ne visai. Sąžiningai prisipažinsiu, kad tik Knygų mugės metu sužinojau, kiek Lietuvoje šiuo metu veikia leidyklų ir į kokias sritis kuri orientuojasi. Jų skaičius ne tik nustebino, bet ir nuteikė optimistiškai - jeigu tiek knygų leidžiama, vadinasi žmonės jas perka ir skaito.

Kalbant apie pirkimą, Knygų mugė buvo ypač palanki vieta tiems, kurie nusprendė atnaujinti ar papildyti savo namų bibliotekas. Na taip, naujausi leidiniai kainavo keliolika ar net keliasdešimt eurų, tačiau prie dažno stendo buvo galima išvysti iškabą „Nuolaidos", „Visos knygos po 2 eurus", „Knygos po 3 eurus" ir panašiai.

Kalbų apie esą Lietuvoje gerėjantį gyvenimą girdime vos ne kasdien, tačiau realybė yra tokia, kad nemaža dalis šalies gyventojų priversti skaičiuoti kiekvieną centą ir socialinės-ekonominės tendencijos išlieka pesimistinės. Todėl galimybė įsigyti kad ir ne naujų, bet įdomių knygų už labai ir labai draugišką kainą, spėčiau, nudžiugino ne vieną. Ypač tai pasakytina apie vaikiškas knygutes (pastarųjų ir naujų kainos visumoje buvo draugiškos), nes vaikams sudėtinga yra paaiškinti, kas yra recesija ar kodėl staiga tėtis „gerovės valstybėje" liko be darbo, o pradžiuginti juos norisi.

Apibendrinant, šiųmetė Knygų mugė, kaip ir keli pastarieji „Litexpo" aplankyti renginiai, paliko teigiamą įspūdį.

Jie, įskaitant Knygų mugę, tapo „gyvi" - tu ne tik ateini pasižiūrėti, bet ir gali paliesti, paragauti, išbandyti, paklausyti. Kiek pastebėjau, labiau bendraujantys tapo ir stenduose stovintys žmonės - jie nebijo užkalbinti ar leistis į diskusijas, moka pristatyti savo kraštą, įstaigą, leidyklą, produkciją ir t.t.

Kadangi „Litexpo" vykstantys renginiai vis aukščiau kelia kokybės kartelę, tiek jų dalyviams, tiek ir organizatoriams norisi palinkėti, kad ateityje užtektų jėgų jei ne kilstelėti ją dar aukščiau, tai bent jau nenuleisti žemiau dabartinio lygio.