1 nuotr.Vilniaus centriniame pašte pristatoma filatelisto Liudo Mažylio paroda, kurioje eksponuojami Vilniaus miesto pašto įstaigų pašto korespondencijos spaudai, naudoti nuo 1860 metų iki šių dienų.
"Ši filatelinė paroda - tai žvilgsnis į permainingą Vilniaus miesto istoriją. Vilnietiškųjų pašto spaudų raida puikiai atspindi Vilniaus likimą, o drauge - ir visos šalies istoriją pastarųjų šimtmečių politiniuose verpetuose. Valdžių ir politinių režimų kaitą liudija ant pašto korespondencijos likę spaudai, juose Vilniaus vardas antspauduotas ir rusiškai kirilica, ir vokiškai, ir lenkiškai", - pažymi parodos autorius L. Mažylis.
Ekspoziciją pradeda XIX a. pašto spaudai su užrašu kirilica. Ekspozicijoje galima išvysti ir Pirmojo pasaulinio karo meto Vokietijos karo lauko paštų, lokalizuotų Vilniuje, taip pat kai kurių karinių dalinių pašto spaudų. Kaizerinės okupacijos laikotarpiu, kai 1916 m. atsirado civilinis Oberbefehlshaber Ost paštas, ant antspauduojamos pašto korespondencijos puikavosi vokiškas vietovardis WILNA.
"Lankytojai ekspozicijos stenduose išvys ir 1920-ųjų pašto spaudo pavyzdį - jame puikuojasi jau lietuviškas įrašas - VILNIUS. Vis dėlto didžiąją dalį tarpukario Lietuvos istorijos tarpsnio liudija lenkiški - su įrašu WILNO - antspaudai, žymintys priklausomybę ir vadinamajai Vidurio Lietuvai, ir Lenkijos valstybei", - pasakojo L. Mažylis.
Jis pažymi, kad 1939-1940 metais ant Vilniuje antspauduotos pašto korespondencijos vėl atsirado lietuviškasis vietovardis - VILNIUS, o kai kurie antspaudai su šiuo lietuvišku įrašu pergyveno ir hitlerinę okupaciją. Tuo tarpu sovietmečiu pašto anspaudai turėjo būtinąjį rusišką įrašą, o greta būdavo ir lietuviškai parašytas Vilniaus vietovardis. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje pašto spaudai darėsi vien tik rusiški. Atkūrus Nepriklausomybę į pašto spaudus vėl sugrįžo lietuviški įrašai.
Filatelistas L. Mažylis yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius.
