3 nuotr.Ketvirtadienį - metai, kai anapusybėn išėjo vienas didžiausių visų laikų lietuvių poetų Justinas Marcinkevičius. Poetui mirus, Lietuvos visuomenė puolė knygynuose masiškai ieškoti jo knygų. Tuomet leidyklų susizgribta - knygynų lentynose veik nelikę jokių šio autoriaus kūrinių, o rinktinių, galinčių atspindėti šio poeto kūrybinę visumą - nė padujų.
Per šiuos gedulo dėl poeto metus nemažai pasistengta - išėjo gal penkios J.Marcinkevičiaus poezijos knygos, dvi monografijos. Poeto kūrybos įamžinimo ir sklaidos darbai tebetęsiami iki šiol - dar šį mėnesį turėtume sulaukti Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knygos „Ranka parašyta“, iš trumpųjų poetinių formų sudarytų ir ranka perrašytų paties poeto, taip pat - artimos poeto ir jo kūrybos bičiulės profesorės V.Daujotytės monografijos „Justino Marcinkevičiaus žemė“. O štai dabar kone tikslią gedulo metinių datą leidykla „Tyto alba“ skaitytojams dovanojo tikrai solidžią ir išsamią J.Marcinkevičiaus viso gyvenimo poezijos rinktinę „Papasakoti gyvenimą“, sudarytą tos pačios prof. V.Daujotytės. „Pasakoti gyvenimą - tą gali tik eilėraštis. Visi kiti pasakoja apie“, - sako knygos sudarytoja...
Žinoma, J.Marcinkevičius yra tokio kalibro poetas, kurio rinktinę kad ir kas sudarinėtų - visada liks ir netilpusių į ją eilėraščių, kurie vieniems ar kitiems skaitytojams - gyvybiškai svarbūs. Šis poetas su savo trumpųjų formų, poemų, dramų, poezijos vaikams, esė ir apmąstymų palikimu niekaip neįstengtų sutilpti po vienais viršeliais. Šioje naujai sudarytoje rinktinėje stambiųjų poeto kūrinių taip pat nesurasime, tačiau trumpųjų eilėraščių palikimas čia surinktas ir pateiktas kruopščiai ir patikimai. Knygoje randame netoli pusantro šimto eilėraščių, sumaniai iliustruojamų „Dienoraščių be datų“, esmingesnių pasisakymų ištraukomis. Eilėraščiai spausdinami pagal rinkinius - chronologine tvarka. Seniausias į rinktinę patenkantis eilėraštis yra datuotas 1962, paskutinysis tekstas - 2009 metais.
Komplimentai leidėjams - knygos išvaizda tikrai verta jos turinio. Nemažos vertės turi ir palydimasis sudarytojos straipsnis „Poezija, pasakojanti gyvenimą“, rašytas su meile ir poetiniu įkvėpimu, lakoniškai prabėgantis visu poeto kūrybiniu keliu, taip pat - atskleidžiantis įžvalgų, padėsiančių skaitytojams suvokti tikrąją J.Marcinkevičiaus vietą lietuvių literatūros kontekste.
„Ilgam lietuvių sąmonei užduotas klausimas: kodėl Justinas Marcinkevičius? - klausia literatūros mokslininkė. - Kodėl kaip tik šis poetas užima išskirtinę vietą XX a. antrosios pusės lietuvių poezijoje, kurioje daug geros kūrybos, gerų poetų? Kaip ir Maironis, sulaukęs ne tik garbės, bet ir paniekinimų, Marcinkevičius buvo ir tebėra daugiau negu poetas. Apie Maironį, minint jo šimtąsias gimimo metines, taip kalbėjo Vincas Mykolaitis-Putinas. Daugiau negu poetas gali būti tik poetas; sąmonė, intensyviai reaguojanti į archetipus ir universalijas, išskleidžianti ir išsiskleidžianti. Poetas, į kurį tarsi suteka svarbiausios laiko problemos, susijusios su tautos lemtimis, kovomis, pergalėmis, pralaimėjimais, pasipriešinimu ir prisitaikymu, istorijos, kalbos, gamtos, žemės jutimu. Justinas Marcinkevičius tarsi išsiveržia anapus nerealių alternatyvų: jo kūryba ir taikėsi, ir priešinosi. Prisitaikyme liko pasipriešinimo, pasipriešinime - prisitaikymo.
Kad suprastum Justiną Marcinkevičių, reikia gerai įsiklausyti į „Daukantą“ (1983-1984); atrodo, kad tai ryškiausia jo saviidentifikacija: „...pradėjau kurti save pasirinkdamas. Gal kai kam atrodys vėliau, kad man nebuvo kitos išeities, kito kelio. Bet iš tikrųjų tai aš rinkausi. Sąmoningai. Nebandykit sumenkinti mano pasirinkimo, nurodydami visokias ten aplinkybes, sąlygas ir panašiai. Manau, kad be pasirinkimo nėra žmogaus. Tai jo teisė ir pareiga“. Nebandykit sumenkinti mano pasirinkimo - skamba kai perspėjimas.
Apie Justiną Marcinkevičių galima sakyti: savo kūryba jis budino aukštuosius, geruosius jautimus. Taip jis tarsi prisijungė prie lietuvių pasaulėjautos moralinės vertikalės, aiškiai jaučiamos ir tautosakoje, ypač lyrinėje, kurios tradiciją poetas dar rado gyvą“.
Pats poetas apie save yra sakęs: „Man svarbiausi du dalykai: žmogus ir tauta. Kitais žodžiais: žmogus tautoje“. Galėjo pridurti: tauta žmoguje. Šie žodžiai iš esmės nusako ir naujosios rinktinės turinį:
1989 m. Vasario 16-oji
Diena atrištom akim.
Tauta iš kapo pakilus.
Viešpatie, leisk jai atkimt.
Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Pašauk ją, pašauk atsitiest
ir laisvę išskleist - kaip esmę.
Štai mes - ir mūsų tik tiek,
kiek buvom ir kiek esame.
Kiek būsim šioje dienoje
sudygę augimui ir brandai,
ant žemės gyvi ir po ja,
paženklinti lietuvybės randais.
Prie savo kalbos prikalti,
prie istorijos prirakinti.
Žmonės, jūs nekalti.
Jūs tik labai iškankinti.
Bet jau atrištom akim.
Ir kaip vėliava jau - pakilūs.
Lietuva, leisk mums atkimt.
Tebūna mūs polėkiai kilnūs.
Bibliografija
Raštai
1975-1978 m. „Raštai“, 4 t.
1982-1983 m. „Raštai“, 5 t.
Poemos
1956 m. „Dvidešimtas pavasaris“ (naujesni leidimai - 1960, 1970 m.)
1960 m. „Kraujas ir pelenai“ (naujesnis leidimas - 1961 m.)
1961 m. „Publicistinė poema“
1964 m. „Donelaitis“
1965 m. „Siena“
1965 m. „Baladė apie Ievą“
1972 m. „Poemos“
1973 m. „Šešios poemos“
1977 m. „Kraujas ir pelenai“, „Siena“, „Publicistinė poema“, „Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas“
1979 m. „Pažinimo medis“ (naujesnis leidimas - 2001 m.)
2000 m. „Carmina minora“
2000 m. „Devyni broliai“
Eilėraščių knygos
1955 m. „Prašau žodžio“
1955 m. „Daina prie laužo“
1963 m. „Duoną raikančios rankos“
1966 m. „Mediniai tiltai“
1968 m. „Liepsnojantis krūmas“
1969 m. „Sena abėcėlė“
1978 m. „Gyvenimo švelnus prisilietimas“
1980 m. „Būk ir palaimink“
1983 m. „Tokia yra meilė“
1984 m. „Vienintelė žemė“
1988 m. „Už gyvus ir mirusius“
1992 m. „Lopšinė gimtinei ir motinai“
1992 m. „Prie rugių ir prie ugnies“
1993 m. „Eilėraščiai iš dienoraščio“ (naujesnis leidimas - 1994 m.)
1998 m. „Žingsnis“
2000 m. „Poezija“
2002 m. „Dienos drobulė“
2005 m. „Amžino rūpesčio pieva“
2008 m. „Naktį užkluptas žaibo“
2009 m. „Vėlyvo vėjo vėliavos“
2012 m. „Ranka parašyta“ (ruošiama leidykloje)
Dramos
1968 m. „Mindaugas“ (naujesni leidimai - 1970, 1978 m.)
1971 m. „Katedra“
1977 m. „Mažvydas“ (naujesnis leidimas - 1996 m.)
1988 m. „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“
1997 m. „Daukantas“
Esė knygos
1981 m. „Dienoraštis be datų“ (naujesnis leidimas - 1999 m.)
1994 m. „Tekančios upės vienybė“ (naujesnis leidimas - 1995 m.)
2011 m. „Dienoraščiai ir datos“
Apysaka
1961 m. „Pušis, kuri juokėsi“ (naujesnis leidimas - 1971 m.)
Vaikams
1958 m. „Grybų karas“ (naujesni leidimai - 1970, 1988, 1995, 2002, 2006 m.)
1960 m. „Laukinė kriaušė“ (naujesni leidimai - 1973, 1982 m.)
1968 m. „Greitoji pagalba“ (naujesni leidimai - 1977, 2001 m.)
1969 m. „U-ti-ti-ti, šalta“ (naujesnis leidimas - 1998 m.)
1979 m. „Skrendančios pušys“
1980 m. „Voro vestuvės“ (naujesnis leidimas - 2002 m.)
1988 m. „Mašinų paradas“
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"
