Vytauto Landsbergio gerbėjai laiko jį iškiliausia politine figūra, tačiau jis pats sako, kad yra tik muzikantas, mėgstantis paplepėti, kalbantis nerimtai. Kai pagalvoji, būtų idealus Kalėdų Senelis. Ir reikėjo gi lįsti į tą politiką...
Tai, ką pasakė Landsbergis neseniai vykusiame susitikime su Mykolo Romerio universiteto bendruomene, užkietėjusius konservatorius turėtų šokiruoti.
„Aš esu muzikantas, kurį likimas blaškė į įvairius darbelius, taip pat ir valstybės darbą. Kartais užsiiminėju literatūra, kartais paplepėjimais, pasidalinimais pagal savo įsitikinimus", - sakė patriarchas, pridūręs, kad nuolat kalba nerimtai.
Ištikimieji konservatoriai, pasirodo, niekada jo nesuprato, nes vertino ypač rimtai, kone sudievino, iš kailio nėrėsi, kad suteiktų valstybės vadovo statusą. O Landsbergis visą tą laiką tik plepėjo. Gal patyliukais net juokėsi, kai bendražygiai jį bandė paversti gyvu stabu. Kita vertus, į politiką nespjovė, nesibodėjo užimti aukštus postus. O juk galėjo užsiimti veikla, labiau derančia muzikantui, mėgstančiam nerimtai paplepėti. Toks įgūdžių derinys labai praverstų Kalėdų Seneliui. Pagrotų (pageidautina, ne Čiurlionį), paplepėtų, kelias poringes papasakotų - vaikai būtų sužavėti.