20 mln. eurų įsūdyta, o naudos - nulis?

Geležinkelio vėžės istorija

Geležinkelio vėžė į Zoknių karinį oro uostą egzistavo dar sovietmečiu, tačiau, atkūrus nepriklausomybę ir išvykus sovietų kariškiams, tarp savivaldybės ir kariškių prasidėjo ginčai, kas turi valdyti teritoriją.

Pasidėjus metalo karštinei, gyventojai ėmė savavališkai ardyti geležinkelio vėžę, o supjaustytus pabėgius nešti į metalo supirktuves. Šiaulių miesto savivaldybei nerandant kitos išeities, 2002 m. buvo nuspręsta daugiau nei devynių kilometrų geležinkelio vėžę pripažinti netinkama naudoti ir ją išardyti.

Beveik kilometro ilgio geležinkelio atkarpa ėjo per kariuomenei priklausančią teritoriją. Pradėjus ardyti geležinkelį, vėl įsiplieskė ginčai: 2003 m. savivaldybė buvo įspėta, kad vėžę teks atstatyti.

2008 m. Šiauliuose įsteigtas pramoninis parkas, jame numatyta įkurti logistikos centrą, į kurį turėjo būti nutiestas naujas geležinkelis.

Viešojo logistikos centro pagrindu turėjo tapti intermodalinis terminalas, kuriame vyktų krovinių perkrovimas į skirtingų rūšių transportą.

Projektui buvo numatytas valstybės finansavimas, tačiau savivaldybė numatė pernelyg didelį ir brangų - 26 milijonų eurų vertės - projektą, teko jį taisyti. Užsitęsus taisymams, valstybės pinigai buvo prarasti.

Valstybinių milijonų medžioklė

Pastaraisiais metais beveik 60 hektarų plote Šiaulių pramoniniame parke įsikūrė apie 12 įmonių, kelios dar rengiasi investuoti, tačiau dar panašiai tiek pat investicijų sutartis yra nutraukusios. Šalia atidaryta beveik tris kartus didesnė Šiaulių laisvoji ekonominė zona, tačiau čia įsikūrusių investuotojų yra mažiau.

Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė yra pareiškusi, kad siekiant sėkmingos Šiaulių ekonominio centro veiklos, trūko geležinkelio infrastruktūros, kurią pabaigus būtų užtikrintas „maksimalus ir efektyvus tiek valstybės, tiek savivaldybės turto įveiklinimas, kuriant darbo vietas ir renkant mokesčius į valstybės biudžetą".

Iš naujo į pramoninį parką tiesiant geležinkelio vėžę, Šiaulių miesto valdžia ėmė medžioti valstybės lėšas ir įtikinėti ministrus, kad bene labiausiai tos vėžės ir reikia pačiai valstybei bei jos kariuomenei. Meras Artūras Visockas viešai kvietė į Šiaulius atvažiuoti ir įsitikinti premjerę Ingridą Šimonytę ne tik per socialinius tinklus, bet ir raštais atakavo net kelis ministrus.

Mero bičiulis ir politinis bendražygis, „laisvasis menininkas" ir miesto Tarybos narys Gintautas Lukošaitis, miestui sukūręs meninį akcentą „Verksmas", verkiančios mergaitės galvą pastatė nebaigtos geležinkelio vėžės pabaigoje, siekdamas atkreipti dėmesį, kad valstybė nesirūpina geležinkelio vėžės finansavimu, o ji taip reikalinga valstybei ir kariuomenei.

Šiaulių savivaldybei gavus lėšų iš Susisiekimo ministerijos, 2021 metų pabaigoje buvo įveiktas pirmasis vėžės etapas - 1,4 kilometro. Šiems darbams Susisiekimo ministerija skyrė 3,7 milijono eurų. Tačiau vėžė strigo, nes nebuvo lėšų antrajam etapui. Skirti dar 4,6 milijono pavyko įtikinti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.

Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis informavo, kad iš viso geležinkelio vėžė nutiesta už beveik 7,6 milijono eurų, iš jų tik 290 tūkstančių - iš miesto biudžeto. Vėžė užbaigta šių metų rugpjūtį, tačiau geležinkelio vėžė be krovos aikštelių arba logistikos centro kroviniams gabenti nieko verta, todėl užsimota greta vėžės įrengti ir šią infrastruktūrą, kurios vertė beveik 11 milijonų eurų.

Praėjusiais metais pasileidusi į valstybinių milijonų medžioklę, miesto valdžia bandė įtikinti Krašto apsaugos ministeriją, kad šis objektas labai reikalingas šalies kariuomenei, tačiau greitai sulaukė viceministro Reniaus Pleškio rašto.

Jame rašoma: „Geležinkelio atšaka į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę jau yra nutiesta ir visiškai patenkina Lietuvos kariuomenės bei užsienio partnerių poreikius. Taip pat norime pažymėti, kad karinėms reikmėms gali būti panaudota bet kuri civilinė susisiekimo infrastruktūra."

Tuomet spaudos konferencijoje savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis skundėsi, kad Krašto apsaugos ministerija, iš pradžių tikinusi, kad šis objektas juos domina, vėliau esą savo poziciją pakeitė.

Tokia KAM pozicija supykdė G.Lukošaitį. Jis pasiėmė už 10 tūkstančių eurų iš jo miesto nupirktą „verkiančią mergaitę", išvyko į sostinę ir prie KAM bei Finansų ministerijos surengė performansą, kurio metu reikalavo krovos aikštelėms įrengti 5 milijonų eurų.

Performansas nesuveikė, tačiau savivaldybės valdžia rado „silpnesnių grandžių" - Ekonomikos ir inovacijų ministerija minėtam infrastruktūros objektui atseikėjo 5 milijonus eurų, o Vidaus reikalų ministerija skyrė 4,2 milijono iš valstybės ir ES lėšų. Savivaldybei beliko primesti 1,4 milijono eurų. ` `

Krovos aikštelės tapo brangiu vilkikų parkingu

Milijonai įsisavinti, geležinkelio vėžė nutiesta, krovos aikštelės stovi. Tik viena problema. Nesimato važiuojančių traukinių, o aptvertoje krovos aikštelių teritorijoje išrikiuoti stambiausios šalyje pervežimų įmonės „Girteka" vilkikai.

Šiaulių savivaldybė logistikos centrą perdavė savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostui, o šis už 72,2 tūkst. eurų per metus 23 tūkst. kv. m. teritoriją išnuomojo „Girtekai".

Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada pasakojo, kad krovos aikšteles panaudai gavo metams. Pramoniniame parke įsikūrusi „Girteka" ieškojo, kur parkuoti vilkikus, nes buvo nusiskundimų iš kitų pramoninio parko įmonių, kad vilkikai užkemša gatves, keblu darosi pravažiuoti. Įmonės atstovai kalbėjo su savivaldybe apie tai, kad gal kuriam laikotarpiui galėtų savo vilkikus parkuoti neveikiančių krovos aikštelių teritorijoje. Kad nereikėtų skelbti nuomos konkurso, infrastruktūra perduota oro uostui ir išnuomota. Anot direktorės, ir aikštelė „dirba", ir įmonė pinigus už nuomą gauna.

Tik reali nauda įmonei gerokai mažesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Sumokėjus ilgalaikio turto nusidėvėjimo mokestį, oro uostui iš nuomos ne kažin kas liks.

Praregėjo, kad reikės leidimų

Tai kada beveik už 20 milijonų eurų įkurta infrastruktūra bus pradėta naudotis pagal paskirtį?

Į šį klausimą konkretaus atsakymo nėra. Užklausus apie tai savivaldybės, jos vadovai pasislėpė už viešųjų ryšių specialisto Vitalio Lebedžio. Jis atsiuntė atsakymą, kad kol kas nėra aišku, kada vėže važinės traukiniai, o krovos aikštelėse bus kraunami kroviniai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 metų sausio mėnesį kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją su prašymu įvertinti techninį projektą ir pateikti išvadą dėl pritarimo įgyvendinti techninio projekto sprendinius bei objektą pripažinti tinkamu naudoti. Buvo gautas atsakymas, kad leidimas naudoti stacionariuosius geležinkelio posistemius nereikalingas, nes nėra projektuojamas viešojoje geležinkelių infrastruktūroje.

Tačiau vėliau savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje teigė, kad įvertinus kelis variantus, kam būtų galima perduoti minėtą infrastruktūrą, nuspręsta pasiūlyti ją „Lietuvos geležinkeliams", kad jie įjungtų vėžę į savo geležinkelio kelių tinklą. Tai pakeitė ir valstybinių institucijų požiūrį.

Tuomet 2024 m. baigus rangos darbus gautas Lietuvos transporto saugos administracijos naujas raštas, kuriame nurodoma, kad siekiant pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius turi būti gautas atskiras leidimas ir pateikiamas sąrašas dokumentų, kuriuos reikia pridėti, o tie dokumentai yra specifiški geležinkelio transporto sektoriui ir reikalauja plačių šios srities žinių. Savivaldybė birželį sudarė bendradarbiavimo susitarimą su UAB „LTG Infra" dėl bendro darbo, siekiant gauti leidimą. UAB „LTG Infra" šiuo metu inicijuoja viešųjų pirkimų konkursus, kurių metu bus įsigytos dokumentų, būtinų minėtam leidimui gauti, parengimo paslaugos.

Šviesus rytojus dar tolimoje ateityje

Šiaulių meras A.Visockas anksčiau kelis kartus viešai minėjo, kad geležinkelis gali būti patrauklus pramoniniame parke veikiančiai amerikietiško kapitalo įmonei „Ltintus", kuri eksportuoja savo produkciją jūriniais konteineriais. Tokie konteineriai iki Klaipėdos galėtų keliauti geležinkeliu. Tačiau viešai ši įmonė niekur apie konkretų tokį poreikį nekalbėjo.

Pastaruoju metu šios įmonės miesto valdžia nebemini. Atrado naują „arkliuką" - geležinkelio esą gali reikėti Šiaulių regione, Baisogaloje planuojančiai įsikurti vokiečių karinės pramonės įmonei „Rheinmetall". Tačiau greitai paaiškėjo, kad tai ir vėl tik tušti žodžiai, be jokių pokalbių ir susitarimų.

Milijonus geležinkelio vėžei ir krovos aikštelėms skyrusios ministerijos viliasi, kad šviesus šių infrastruktūrinių objektų rytojus - dar kada nors, ateityje. Nors Susisiekimo ministerijos atstovai prisipažino, kad neturi informacijos apie tai, kaip Šiaulių pramoniniame parke įkurta geležinkelio vėžė ir krovos aikštelės bus panaudotos šalies susisiekimo ir ekonominiam potencialui auginti.