1 nuotr.Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis.
– Ateinančiais metais bus minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka 700 m. jubiliejus.
– Apie 1525 m. gimė literatas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sekretorius ir Livonijos lauko raštininkas Venclovas Agripa bei lietuvių vertėjas, giesmių eiliuotojas Baltramiejus Vilentas. 2025 m. bus minimos jų 500-osios gimimo metinės.
– 1675 m. gimė Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas Pilypas Ruigys. 2025 m. minimos jo 350-osios gimimo metinės.
– Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) 180-osios gimimo metinės.
– 1850 m. gimė verslininkas, filantropas Juozapas Montvila. 2025 m. minimos jo 175-osios gimimo metinės.
– 1875 m. gimė Mažosios Lietuvos spaudos darbuotoja, bibliografė Morta Zauniūtė, gydytojas oftalmologas, pedagogas Petras Avižonis, rašytojas, spaudos darbuotojas, tautinio judėjimo dalyvis Povilas Višinskis, scenografas, grafikas, tapytojas, knygų iliustruotojas Mstislavas Dobužinskis.
– 2025 m. bus minimos 140-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, antrojo Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio ir dvasininko, politiko, prisidėjusio prie 1919–1939 m. Žemės reformos įstatymo parengimo ir ją vykdžiusio, keturių vyriausybių žemės ūkio ministro Mykolo Krupavičiaus gimimo metinės.
– 1900 m. gimė pulkininkas leitenantas, Lietuvos kariuomenės Karo topografijos skyriaus Kartografijos dalies viršininkas Juozas Andrius, literatūros tyrinėtojas, lituanistas, pedagogas Juozas Tarvydas, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojas Pranas Daunys. Ateinančiais metais minimos jų 125-osios gimimo metinės.
– prieš 125 metų išleistas Antano Macijausko lietuviškas žemėlapis „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“.
– 1905 m. gimė kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys Alfonsas Lipniūnas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis. 2025 m. minimos jų 120-osios gimimo metinės.
– Ateinančiais metais taip pat bus minima 120 metų sukaktis, kai susirinko Didysis Vilniaus Seimas.
– 1920 m. gimė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Aleksandras Grybinas-Faustas, partizaninio judėjimo dalyvis Viktoras Vitkauskas-Saidokas. 2025 m. minimos jų 105-osios gimimo metinės.
– 1925 m. gimė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Petras Bartkus-Žadgaila, partizaninio judėjimo dalyviai Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Viktoras Šniuolis-Vytvytis, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Mykolas Kazanas-Mutka, Juozas Jakavonis-Tigras, ryšininkė Izabelė Vilimaitė-Stirna, ryšininkė, disidentė, Lietuvos laisvės lygos narė Elena Terleckienė, kunigas, disidentas, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ bendradarbis Leonas Kalinauskas.
– 1925 m. taip pat gimė kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas Zigmas Zinkevičius, Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos katalikų dvasininkas, disidentas, vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjų Alfonsas Svarinskas, dailininkas vitražistas Kazys Morkūnas, lietuvių bibliografas, knygotyrininkas Vladas Žukas, dailininkas, tapytojas, skulptorius Jonas Švažas, kompozitorius, populiarių lietuviškų dainų autorius Benjaminas Gorbulskis, išeivijos avangardinio kino režisierius, rašytojas Adolfas Mekas, gydytojas, Akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas.
– 1925 m. Lietuvoje buvo priimtas pirmasis Akcinių bendrovių įstatymas, įsteigta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija, Vilniuje įkurtas Žydų mokslo institutas, tapęs jidiš kultūros ir mokslinių tyrimų centru. 2025 m. sukanka 100 metų nuo šių įvykių.
– 1945 m. įvykęs Kalniškės mūšis, laikomas vienu didžiausiu Lietuvos partizanų mūšiu su sovietų kariuomene. 2025 m. minėsime 80 metų nuo šio įvykio.
Kaip primena ELTA, rezoliuciją dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių Seimas priėmė 2023 m. lapkričio mėnesį.
